Кука и другое

Šiandien turėjom nuostabią mintį sudalyvaut tam gniūžčių mūšy, kurį reklamavo facebook'as, Alex sakė, kad ir delfy parašyta buvo. Va. Nusikasėm iki vietos, IR... Pamatėm, kaip du policininkai ramiausiai vaikšto po mūšio lauką, o tie, kas norėjo padurniuot, skirstosi. Pasirodo, reikėjo gauti leidimą tokiam renginiui prie upės. Bet, kaip supratau, viena iš organizatorių skundėsi kažkam, kad praeito mūšio organizatoriai su panašia bėda nesusidūrė - vaikymo akcija buvo surengta tik dabar. Tai štai kaip, brolyčiai, pas mus gerbiami nemokami renginiai, sutraukiantys tikrai daug žmonių. FUCK ALL OF YOU, YOU SHITTY MEKTIGE FOLK. SIZDEN NEFRET EDIYORUM. ://///

Taigi taigi, krūms eilinį kartą pasijuto fucking miserable coz' the fucking gamble didn't pay off.

So, instead of spending some time outside, i came back home. Su Fondiu indu. Pasidarėm tą šokoladinį fondiu. Bueeeee. Kitą kartą reiks mėgint imt arba pieninį šokoladą instead of juodasis, kurį ėmėm aklai pasitikėdamos receptu, arba pirkt sūrį, antrą kartą aklai remtis kitu receptu ir žiūrėt, kas gausis. Tai štai. Fondiu indas, beveik pilnas to marmalo, kurį prisivirėm, stovi virtuvėj ant stalo vienišas ir apleistas. Man regis, ta šokoladinė masė turėjo išeit kiek tirštesnė...

O dabar svarbiausias dalykas, kuris bokstavelig made my day - "Кука". Krūtas filmas. Iš pradžių, kai mama pradėjo spirgėt pamačius programoj šitą filmą, nelabai tikėjau, kad ten KAŽKAS, nes mano tėvai - "tamsaus", jei taip galima jį pavadint, kino mėgėjai - žiūri visokius 10-15 metų senumo serialus apie gyvenimą tuometiniuose Rusijos miestuose arba kokius nors karinius-policinius filmus, arba kokius nors prieštvaninius filmus apie gyvenimą sovietmečio kaime.. Vienžo, visa tai, kas mane asmeniškai migdo. Tai va. Bet šitas filmas - labai jaukus, fainas. Kiek slegiantis, bet aaaaj. Prisiminiau, kaip vaikystėj jausdavausi, įsivaizduodama apleistų vaikų gyvenimą. Nostalgija. :P

Pabaigai receptas to, kas paveiksliuky atrodė labai gražiai, bet tikrovėj geriau tokio marmalo nė neragaut:
šokoladinis fondiu. Reikės: 200g. juodojo šokolado, 2 stiklinių riebaus pieno (mūsų fondiu indas akivaizdžiai per mažas 2 stiklinėms pieno - tilpo tik viena. Bet gal ir gerai, kad tik 1, nes jei antrą būtumėm supylusios, turbūt galėtumėm dabar tą viralą gert kaip vandenį), 0,25 stiklinės grietinėlės ir biški romo (romo mūsų namuose nėra, o dėl fondiu jo nepirkom, taigi apsiėjom be romo. Bet ar jis veikia sutirštinamai? hmm.).
Paruošimas: šokoladą ištirpinti fondiu puode, supilt likusius ingredientus ir maišyt kol išeis vientisa masė.
Ir voila, gatava.

Blynas

Aišku, pirmas blynas visada prisvyla. Ir man prisvilo. Pirmą kartą gyvenime man, būtent man, konkrečiai man siūlė darbą, o aš bišk susimoviau. Pamiršau paskambint ir pranešt, kad ateisiu, tai ofise tebuvo du žmonės, kurie, beje, nieko nežinojo beveik taip pat, kaip aš. Šiuo atveju gal kiek mažiau, nes jiems nieks nepasakė, kad staiga prisireikė norvegų kalbą dėstančio asmens. Tai va. Atėjau, pasmarksojau tarpdury, palinkčiojau, gavau kažkieno telefono numerį ir toliau sau smarksau, tik jau nebe TEN.

nu

Aš suprantu, kad groups'ai yra visai neblogas dalykas. KAI YRA NAUDOJAMI PAGAL PASKIRTĮ.

VU choras turi griozdišką groups'ą ir kasdien sugeba privaryt po 20-30 post'ų. Ok, ok, ne kasdien, o prieš koncertus, kurių, beje, tas choras apturi tikrai nemažai. Diskutuoja žmonės apie aprangą, apie ginčus visokius ir t.t., o kai kas vis tiek sugeba prispamint, pvz, taip:"aš irgi". NUUUU?

Ir mano didž.geb. kolegos sugeba privaryt idiotiško spamo. Kažkas pasiūlo siųsdintis iš Norge knygas. Ir štai ima žmonės atrašinėt, kad būtinai kreipsis, kai reikės, ir pan.. Žodžiu, reikiamo atsakymo į klausimą žmogus negauna.

Arba tie patys didž.gerb. kolegos, gavę pasiūlymą dirbt, ima diskutuot, kokia firma tą pasiūlymą pateikė. DŽYZUS.

O kas krūčiausia,- tam groupse tupi ir vienas dėstytojas. Ir jam į email pastoviai eina nereikalingi, su juo absoliučiai niekaip nesusiję laiškai.

Nežinau, gal čia tik mane vieną veikia šitokios nesąmonės.

ok, ok, aš kupina meilės :D ommm. (šitą mantrą man reik kartot tol, kol galiausiai patikėsiu. chi chi)

I have a day off

jėėėėė, bent kol kas, bent trumpam bėgimas visur pasibaigė ir šiandien atostogauju. Bus vafliai, šnekos, filmas, muzika ir origamis. :)))

chi chi

Žinai, koks jausmas, kai lyg ir turėtum veikt kažką naudingo, bet tiesiog nesugebi prisiverst ką nors daryt? Va taip ir man dabar. Siaubas, kaip bjauru. Bent nagus susitvarkyt reiktų, o aš, va, nusprendžiau pralankstyt pirštus. Oooooh. Taproga, kad ir toliau netingiu nebent tingėti, parodysiu Donką:



ir dar



ir dar.

god kveld alle sammen

tai štai, kaip būna. Žmonės pamiršta apsireikšti lygio nustatymo teste, dėl kurio valanda anksčiau velkuosi į darbą, t.y., turiu perstumdyt savo laisvadienišką dienotvarkę, kad paruoščiau užduotis ir laiku ateičiau dirbt to, už ką, beje, man nemoka papildomai. Jaučiuosi biški nuskriausta.

Bet užtat vakarą praleidau smagiai - mokiniai geros nuotaikos (nors pamokos pradžioj kai kurie atrodė apsnūdę ir nerodė jokio entuziazmo), juokauja, viską (arba beveik viską) visi (tiksliau, beveik visi) supranta... mmm :)

Turiu TRIS mokinius, kurių NEbuvimas man palengvina gyvenimėlį. Nu ŽIAURIAI užknisa, kai žmonės nesugeba išmokti poros žodelyčių. Ok, žmonės dirba, nusikala, šeimas prižiūri ir t.t.. Bet kad ir kiek laiko skirčiau žodyno kartojimui, kad ir kiek kvailų klausimų uždavinėčiau, man tikrų tikriausiai nepavyks įkalt mokiniams VISŲ žodžių, kuriuos reikia išmokt (bent egzui). Bet šitai jau šimtą kartų sakiau. Ommm.

Tingiu klotis lovą.

???

Facebook'as jau ima kenkti.

Šiandien radau ten keistą žinutę nuo kažkokios ciuocės. Žinutėj nei prisistatyta, nei parašyta, ko reikia (turiu omeny,PLAČIAU) - tik drėbta, kad būtinai reikia mano telefono numerio. Man regis, elementaraus mandagumo sumetimais galėjo parašyt, kokio bieso jai prisireikė to numerio.

Nors... gal ir žinau, ko jai reiks - musy mėgins tikrint mano norvegų kalbos tarimą. :D Iš tiesų kvailai skamba, kai žmogus, voooos vos apsipažinęs su kalba, jau ima vaizduotis tiesiog visažinį, tikrai. Ir kaip man jaustis (jei ką, po to, kai sužinojau, kad mane nori tikrint visiškai nieko nenusimanantis žmogus, pasijutau šūdinai. Ne dėl to, kad negalėčiau pašnekėt, ir ne dėl to, kad bijočiau šnekėt - džyzus, prašom, galiu jai susukt porą sakinių, bet... nu KODĖL aš turiu gaišti laiką su tokiais nachalais?)? Kita vertus, suprantu, kad žmogus nenori mokėt krūvos pinigų už tai, kame nemato kokybės, bet, helloooo, atsibuskit, žmonės, net univeras ne visada ir ne visiems tą kokybę suteikia, o jūs tikitės, kad Sorošas padarys milijonąjį pasaulio stebuklą.

sapnas

mamma mia, priguliau vėl pamiegot, ir pirmas sapnas, kurį susapnavau, buvo košmaras. Džyzus. Dabar, matyt, teks šalintis to žmogaus, kurį susapnavau, ar ką? Aha, aš tikiu sapnais, nes jie tikrai pildosi, ir tikiu tuo, kad sapnas neišsipildys, jei jį kam nors papasakoji. Bet gal neišsipildo ir tuo atveju, jei tik užsimeni apie tą sapną? M?

sabah

Jėėėė. Vėl ни свет, ни заря atsibudau ir neturiu kur dėtis. Jau pradedu galvot, kad gal nereikia tausoti elektos energijos ir tėčio nervų naktimis kai žiūriu kokius nors krūtus filmus, nes vis tiek rytais atsikeliu kai dar tamsu ir sunaudoju visą elektrą, kurią buvau "sutaupius" naktį. Jap. Baisiai egoistiška, žinau. Bet čia tik rytiniai nevisai įsijungusios galvos paistalai. Please pay no attention to that. :)

Vakar, kai pagaliau susidorojau su kursiniu ir įkėliau jį į duombazę (ne dėl to, kad maniau, jog jau geriau nebeparašysiu - tiesiog šiandien, kaip žinia, laukia pusė dienos SIH'e, kuriai dar nepasiruošiau. My oh my), sugalvojau, kad seniai nemačiau Bergeno. Panaršiau kiek gūglėj (warning: gražių paveiksliukų angliškam gūgle nėr, nes tas gūglas Bergeną sieją su koncentracijos stovykla arba aktore, kurios pavardė Bergen) ir radau dieeeevišką nuotrauką:



Viskas, noriu atgal, nostalgija graužia, įjunkit ERASMUS skandinavistams!

aaaaAAAAAA

Tai štai, kaip būna, kai kursinis taip daveikia smegeninę, kad bloga darosi jau vien atsidarius tą WORD file'ą, kur kursinis parašytas.

Ir dar baisu, kai nesupranti, ko konkrečiai iš tavęs norima, ir net nežinai, kaip tai galima suprasti, kai neturi tam supratimui gauti reikalingos informacijos (čia aš šiukšlinu SIH darže). Nežinau, vienžo, kaip sudaryt tą PLACEMENT TEST žodinę dalį, nu tiesiog neįsivaizduoju. Galiu, aišku kažko ten prikurt, jamdama kas 4 skyrius iš vadovėlio, bet, jo majo, kiek ten visko :O

einu dirbt toliau, hopefully kaip nors iš šito mėšlo išsikrapštysiu (pleaseplease). :/

dalinai idiotiškas savaitgalis

nu ką, gyvens Vaska iki savo amžiaus galo vienas. Todėl ir savaitalis durnas.

Dar jis durnas dėl to, kad reik parašyt dalį kursinio, o aš niekaip nesugebu normaliai suformuluot minties ar dar koks biesas gaunas. Tai iš esmės kol kas rašymo procesas vyksta taip pat, kaip ir rašant leksikologinį ar leksikografinį kursinį - šimtą kartų sakinį reik perkramtyt, šimtą penkiasdešimt kartų tą sakinį reikia atsimint, o po šimtas penkiasdešimt pirmojo jau galima ir užrašyt. Geez, tikrai tikrai, didesnio kalbos laužymo nei tokių mokslinių mokslinių kursinių rašyme tikrai nėr. Bet jau ir literatūriškai literatūriniu kursiniu džiaugtis nustojau. chi chi.

vežimėliai

Tikrai, prakeikiau tą žmogų, kuris sugalvojo vežimėlius parduotuvėse. Bobulės slaaaaaankioja į juos įsikibusios, pačios nežino, kur nori eit, stabdo eismą visom įmanomom kryptim ir užima minimum triskart daugiau vietos. Aš taip nežaidžiu, garbės žodis.

Kodėl aš iki vakar nieko nežinojau apie Europos dailiojo čiuožimo čempionatą? Būčiau žiūrėjus viską sąžiningai, o dabar, kai jau beveik baigėsi, net entuziazmo nėr :( Bet dailusis čiuožimas vis tiek rulezz.

rašyks vs pertrauka; diskusijos

Jap, daug kalbėta apie tai, kaip pertrauka skiriasi nuo rašyko, kas kur blogai, kas kur - gerai. Bet aš irgi noriu pašnekėt.

Va, šiandien perskaičiau vieną rašyko prozos gabaliuką. Kaži kodėl kažin kas tą gabaliuką įvertino 5, nors ta rašliava tikrai nė kuolo neverta, believe me. Visų pirma, įvardžių kaip prišikta. Gal pusė teksto žodžių - įvardžiai. Apskritai tekstukas labiau tiktų esė, bet įkeltas į prozos sekciją, nors nieko PROZIŠKO ta meniškąja prasme tekste tikrai NĖR. O ir esė ten labiau nei nevykusi - krūvą kartų pakartotas daugmaž tas pats teiginys, kurio nesugebėta normaliai argumentuoti, o tokie argumentai, kurie yra tekste, daro įrašą panašų į dienoraštį. Hva faen?! Čia tipo rašykas - labai rimta. Mm. aha.

Aišku, pertraukoj yra savų nesąmonių, pvz., kai vertintojai kūrinius vertina pagal autorių amžių. Total bullshit, bet kita vertus, nelabai gražu būtų žlugdyti pirmoką, kuris dar nemoka kaip reikiant raidžių rašyt, bet nori patapt rašytoju. Bet vis tiek amžius, manding, ne rodiklis.

O dar tie visokie stereotipai, susiję su amžium.. hm. jie labiau paplitę diskusijų forumuose, bet whatever. Kažkada diskutuok.lt buvo visai neblogas forumas. Dabar - totali skylė. Nes per didelis. Susidaro toks įspūdis, kad žmonės ten ne diskutuot, o varyt vieni ant kitų renkasi. Pastoviai kas nors pareiškia, kad tokia ar tokia diskusijų tema yra tiesiog apgailėtinai idiotiška, o pasisakiusius kaip nors ne taip nė nemirktelėdami diskutuotojai vadina mažvaikiais.

Vienžo, man baisiai norisi kultūringų erdvių, kur galima būtų pasiganyt, kai visiškai nėr ką veikt (ir akivaizdžiai nesinori nieko veikt). Deja deja. Žmonės, kodėl jūs tokie paršai?

komik bir filim hala bitmedi yani

Well well well, man vėl panika. Vėl atrodo, kad praganiau kažkokius lapus, iš kurių reik mokytis rytojaus egzui. Bet kad lyg ir viską peržiūrėjau - viskas vietoj. Nu niznaju, česno slovo.

Good-news-time: šeštadienį pargabensiu Vaskai draugą! Tada penkias dienas pramarinuosiu juos skirtinguose narveliuose, ir - jei degučiukai pasirodys bendraujantys - tada turėsiu visus netgi tiktai du sociable degus. Vaskos liūdesys, tikiuosi, praeis ir jis bus baisiai laimingas auklėdamas Petką. :)

OMG

Aš dar net nesijaučiu kaip reikiant dirbanti (akivaizdžiai todėl, kad iš tiesų kaip reikiant ir nedirbu), bet kaži kodėl deadline'ai staiga pradėjo spaust kaip kokią doublepluskrūtą darbuotoją. Šiandien paskambimo iš SIH ir maloningai pranešė, kad vieną žmogelį reik "pratestuot" - nustatyt jo kalbom mokėjimo lygį. Nu ką aš... Man buvo pasakyta tuos klausimynus paruošt per vasarį, tai kol kas morališkai ruošiausi tam. O dabar taip išeina, kad tą klausimyną turiu paruošt iki pirmadienio. SIH'as daro viską, kad nesijausčiau diskriminuojama :D Bet iš teisų tai jaučiuosi net kiek pervertinama :D Žinau, žinau, čia viskas tik dėl to, kad jie patys nežino, kiek laiko pas juos prasilaikysiu ir mėgina iš manęs išspaust kuo daugiau naudos. Uch. But sometimes it sucks, man. Like, when you have THAT MANY + THAT MANY things to do. Darn.

nesugalvoju pavadinimo

Ooooo, vargeli, kaip nejauku atsidurt kompanijoj, kur iš esmės nelabai jauku visiems, nes visi VISŲ nepažįsta kaip reikiant. Oooooo, mamma mia, ir kodėl man taip visada pasitaiko papult ten, kur dėl poros žmonių kiti pora žmonių negali normaliai bendraut, o aš negaliu atsitvert nuo likusio kolektyvo idant mėginčiau pagerinti kitų savijautą. Aišku, nesu aš baisiai bendraujanti ir abejoju, kad sukeliu mielo/faino/komunikabilaus žmogaus įspūdį naujai sutiktiems asmenims. Ama kartais sugebu įžiūrėt žmonių nuotaiką/savijautą. Tai va šiandien pastebėjau, kad DU žmonės iš 6 susirinkusių labai kuklinosi ir sėdėjo nieko negalėdami pasakyt. O aš pati sėdėjau strategiškai patogioj vietoj - per patį viduriuką - ir mačiau visus, ir visi mane matė. Uch, man.

Beje, psichologų siūloma strategija "gyvenk šia akimirka" labai fainai įgyvendinama. Išėjus iš tos kavinės visą kelią iki GEDIMINO 9 bandžiau save įtikint, kad svarbiau tai, ką dabar sakau (o kartojau sau tą psichologų lozungą) nei tai, ką pasakiau. Pfff. Kol kas smegenėlės nepradėjo persukinėt to, ką pasakiau toj kavinėj šiandien. Hopefully, ir nepradės (pleaseplease).

Labanakt, vaikučiai :)

bad hair day

tai jau tikrai. Niekaip neišeina normaliai susirišt :/// reik kažką daryt su jais.

Man kažkodėl atrodo, kad manęs daug kas nekenčia. Hm. Paranoja? Va ir šiandien, pamačius pernelyg daug didžiųjų raidžių ir keistą šymseniuką ( :^) ), pagalvojau, kad kažkokiu būdu užsitraukiau nemalonę, taip sakant. O aš tik norėjau pabūt draugiška. Eeeeech. Supaisysi tuos žmones.

ryts

Vakar vakare gal pusę kelio namo (nuo stotelės) ėjau paskui maišelį. Gyvenime dar nesu mačius, kad vėjas maišelį taip patogiai pūstų per šaligatvius, vis pasukdamas kiek ten, kur reikia :)))

Labai gražu. Tai aš jau ir eisiu.

visgi gera diena

Mane pažadino telefonas. Pamaniau, kad PILDYK praneša apie plano galiojimo laiko pabaigą ir dar padrybsojau, bet smalsumas - visagalis, ania? ;) Man parašė A. iš SIH ir pranešė, kad mano pamokos šiandien nestebės. Taigi šiandien man visai nebloga diena. Visi blogumynai nusikėlė į kada nors (greitai), bet kol kas apie tai negalvoooosiu.

og den siste

Valiovalio, savaitgalis į pabaigą, visų sesijos irgi ten pat eina, gal pagaliau bus smagu. Vyyyy.

Laukiu kol pasikraus filmas. Žiauriai įdomu žiūrėt dokumentiką ir ne tik dokumentiką apie tuos legendiniud mados guru. Arba apie teatro/kino guru. Pvz., istorija apie Grace Kelly labai įdomi. Marilyn Monroe neminiu, nes ja ir taip viskas užta išūžta nuūžta, net neįdomu, nes nieks niekada ir nepaaiškins, kaip ten viskas buvo - nusižudė ar buvo nužudyta.

Smagu buvo rast šitą:

en til

O šiaip savaitgaliais man visada krizės. Kai turiu kur išeiti, būna bėda, nes yra daug nebaigtų darbų, susijusių su mokslais (tų darbų savaitgaliais šiaip ar taip niekada nepavyksta nudirbt, nes namie savaitgaliais tiesiog nėr vietos ramiai atsisėst ir prarymot giliam moksliniam susimąstyme). O kai savaitgaliais nėr jokios veiklos ir jokios veiklos nenusimato, nes aš tiesiog neveiksni dėl savo psichų, bėda patampa ta, kad aš nei tvarkausi prisikaupusisas rašliavas (univerui ir neuniverui), nei bendrauju kaip nors su kuo nors, nes įprastai būnu pernelyg pikta ir jaučiuosi pernelyg nuskriausta. Tai vat tokiais vat savaitgaliais norisi kuo greičiau sulaukt pirmadienio ir vėl pradėt mokytis/mokyt.

Bet rytoj visai nesinori į darbą, nes mano paskaitą stebės A. O iš paskutinio atsiliepimo apie jos komentarus po stebėtos paskaitos supratau, kad bobela visiškai nukvako. Viena mokytoja kitai pasakojo(o aš nugirdau), kad: pamoka buvo vedama vienam mokiniui. Įsidėmėk: VIENAM, o A. komentaras buvo toks: no group work. Emmm. Visai realu, kad man suskels kažką logiškesnio, pvz., kad norvegų kalbos vartoju per mažai pamokos metu. Bet čia yra kita bėda - aš nenoriu užsižaist šaradom, mėgindama paaiškint tai, ką sakau, taip, kad kitiems užsiėmimams neliktų laiko. O kadangi žmonės į paskaitą susirinks... Atrodo, ketvirtą kartą ir temoka bendroj sumoj apie 30 žodžių, kurių pagrindu tegalima prisistatyt... Tai ką, man 55 minutes liept kurti prisistatymus, o kitas 55 minutes mokyt dar 10 žodžių?.. Sąžiningai prisipažįstu, kad nesugebu šitaip tampyti tokių niekinų užsiėmimų, kaip prisistatymo kūrimas juolab, kad mokiniai šitą temą jau puikiai moka. Reikia kaip nors įdomiau organizuoti pamokas, bet neturiu tiek entuziazmo dėl algos eikvot popierių ir rašalą, ir laiką. Nemėgstu SIH'o iš tiesų.

Taip aš galvoju kaskart, kai artėja laikas eiti į darbą. Chi chi.

H. Wassmo ir jos nesąmonės

Penktadienį, kai mano privatininkas pranešė, kad vėl nespėja ateit mokytis, baisiai apsidžiaugiau ir, kadangi pirma viešojo transporto priemonė, kuri pasipainiojo stotelėj, buvo 53 autikas, nusprendžiau dar kartą pasiieškot gražios žieminės suknelės "Akropoly". Suknelės neradau, užtat užėjau į knygyną, kur baisios nuolaidos. Ir nusipirkau H. Wassmo "Stiklinė pieno". Galvojau vau, norvegė juk, reik nusipirkt, negali būt šūdas, nes Dinos trilogija tikrai krūta. Ir Lietuva minima bus... Deja deja. Wassmo pasišiukšlino jau pirmuose puslapiuose. Aišku, tą pasišiukšilimą įžvelgt gali tik lietuviai, bent kartą pabuvę Lietuvos kaime. Aš ten buvau ne kartą ir tikrai žinau, kad jokių laidojimo biurų grotuotais langais nebūna. Taip, pasitaiko ten parduotuvėlių, įsikūrusių sovietmečiu statytoj būdoj su grotom, bet jos neatrodo kažkaip baisiai baisios. Juolab, kad pasakotojas knygos lyg ir remiasi pagrindinių veikėjų jausmais, o pagrindinės veikėjos gyveno Rusijoj, Baltarusijoj, ir, aišku Lietuvoj, taip kad grotos ant parduotuvių langų joms tikrai neturėtų būti egzotika. Kiek teko pastebėt, grotuoti langai labiau paplitę slaviškose šalyse. Toliau... "Kepėjas, kuris senuautomobilių išvežiodavo savo prekes po kaimyninių miestelių parduotuves." Totall bullshit. Yra kepyklos, kurios ir tiekia savo produkciją. Ir tikrai ne parduotuvėms (jei tos kepyklos mažos), o į turgų. Kaimo parduotuvėse šiaip irgi civilizacija yra. Aišku, tų važiuojančių gumų, kurios priveža prekes kasininkei, ten nėra, bet prekes ten veža nė kiek ne prastesnes nei didesnių miestų parduotuvėms. Nežinau, nebent Wassmo minėjo KIOSKĄ, nes toj pačioj pastraipoj ji pamini prekybos centrą. Nu... Tokiam bažnytkaimy, kokį ji aprašo, prekybos centrų nebūna, my darling idiote.

"Kepėjo žmonai priklausė vienas vietinis baras. Kadangi ten buvo prekiaujama degtine"... JO MAJO, pas mus prekyba degtine yra neuždrausta, ir jokio VINMONOPOL nėra. Va ir ryškėja norvegų tūpumas ir manymas, kad Norge yra pasaulio bamba. Paskui sakoma, kad kepėja - rusė, ir jos bandelės - išskirtinai rusiškos. Ir apskritai kaimo liaudis kaži kodėl turi rusiškus vardus, ir jaunimas kažkodėl neturi jokių šansų mokytis, todėl lieka savo kaime ir nusigeria. Vėl nesąmonės. Aišku, gal tas kaimas - kur nors pasieny, tada daugmaž aišku viskas. Bet apskritai Wassmo mūsų šalelės kaimeliuką piešia kaip kokį fantastinį šiukšlyną. Kur visos atmatos susirenka ir negali išsiropšt iš to mėšlo, į kurį įklimpusios, net jei labai nori, nes tie žmonės - ATMATOS.

Tai štai išvada apie šitą idiotišką romaną (gal labiau apie jo autorę), kurį turėjau durnumo nusipirkt: akivaizdžiai pasidomėta Lietuva (minimas "Lietuvos rytas" ir Paksas), bet nepakankamai, kad būtų sudarytas normalus vaizdas to, kaip gyvenama čia. Puikiai pašikama ant jau ir taip sušikto Lietuvos įvaizdžio (nu žiūrėk: Kanibalas, anot filmmaker'ių,- iš Lietuvos; kažkoks Jim Carey personažas (labai keistas humoristas) irgi iš Lietuvos; JAV slaptosios tarnybos Lietuvoj buvo įsirengusios būstinę (ar kokia ten nesąmonė), Loe kažkurioj knygoj (man regis, "Doppler"'y baisiai ironizuoja tipo kelionės į Vilnių labai krūtos ir populiarios ir naudingos mokiniams norvegiukams (mainų programų dalyviai, kiek girdėjau, mėgsta Lietuvą, nes čia pigu), ir dar turbūt krūva visokių šiknių apvarė Lietuvą. Dabar tarp jų - ir Wassmo.)

tu tikras draugas, Kūlverstuk

Man patinka žodis KŪLVERSTUKAS.



Dar man labai patinka po darbo sėst į autiką/trūliką ir važiuot sau namo. Aišku, knapsėt nėra malonu, bet dažniausiai pavyksta namo parsirasti žvaliai ir be sapnų viešajame transporte.

01-13

Keistai taip sutampa - ir tragedijos diena, ir seni nauji metai. Aišku, manęs asmeniškai nė viena iš šitų švenčių per daug neliečia (nebent drebulys pereina visada kai prisimenu, kaip pradinėj mokykloj - ypač toj katalikiškoj, kurią iš pradžių lankiau - mum pasakodavo apie sausio 13-ąją, dainuodavom visokias kraupias dainas "sauuuusio šalllltis stinnnngdo krauuują"... Ir jausdavausi visada baisiai sušiktai. O kažkada mus nuvedė į televizijos bokšto muziejų ir pasakojo, kaip kas žuvo (gerai gerai, nepasakojo apie kiekvieno žuvusiojo mirtį - tiik porą "įsimintinų epizodų"), ir tarp tų pasakojimų buvo vienas apie tai, kaip berneliui į veidą pataikė sprogstamasis paketas. Tą dieną valgykloj gavom bulvių košės, aplietos lydytų sviestu. Žiūrėjau į tą sviestą ir galvojau, kad čia to, kurio veidą susprogdino, smegenys.). Bet vis tiek toks sutapimas labiau nei nefainas, sakyčiau.

sesija

Va taip vat būna per žiemos sesiją. Nesitiki, kad egzas jau už poros dienų, dėl to darai viską, kas nepadės išlaikyt to egzo. O dar bjauriau - kad žinai, kad kalimas irgi neišgelbės, nes šitam egze seksis tiem, kam ir šiaip sekasi. Bėdos.

Didž. gerb. A, kai reikia parašyti 10 puslapių kursinio per 4 dienas, nesiruošiu gaišt laiko gerdama/nemiegodama idant kitą dieną skirčiau reabilitacijai po partyparty, o vėliau, paskutinę naktį, sėdėčiau iki išnaktų nekęsdama visų, įskaitant ir tuos, kas man šiaip visai patinka.

Pasirodo, draugą Vaskai rasti ir juos supažindint bus sunkoka. Visų pirma dėl to, kad šitai veiklai reikia paskirti mažiausiai 5 dienas. Antra - reikia ieškot nedidelio narvelio tam Vaskos draugeliui, nes, pagal taisykles, kurias šiandien perskaičiau, porą dienų degučiai turi būti laikomi atskirai viens nuo kito, kad kiek apsiprastų. ŪŪūūūūū. Jau įsivaizduoju, ką pasakys tėvai, kaip išsivieps močiutė ir leptelės kokį nors nejuokingą bajerį (o tokių pas ją pilna). Dar - nes jie gali peštis iš pat pradžių, atseit, tam, kad nustatytų who's da boss. Nekenčiu smurto. Mm. O ką darysi.

O dar dabar sprendžiu labai rimtą dilemą: ar eiti kompensuoti žiaurų neišsimiegojimą, kurį patyriau dėl savo pačios žioplumo (vakar pradėjau dirbt su nauja grupe SIH'e. Savaime suprantama, gavau ir kito kaibneto raktus. Beda ta, kad tam kabinete yra SIH'o naujausias pasididžiavimas - interaktyvi lenta. Dėl to kabinetas yra su dviem raktais, o aš gaunu tik vieną. Kitą teko skolintis iš G, ir turėjau po pamokos raktą palikt ant savo stalo mokytojų kambary. Bet aš, būdama labai žiopla ir kiek nusivarius (buvo apie 21:30) pamiršau, ką žadėjau. Šiandien teko keltis žžžžiauriai anksti, dabar noriu miegot. Och, mama), ar eit mokytis. Mieliausiai eičiau pasivalkiot su K (G), bet jai irgi sesija. Ir daug bjauresnė nei maniškė. Ką jau čia.

Rytinė mankšta RULEZZ!

Noriu pasiputot. Nu pažiūrėk tu (3:53 ir toliau porą sekundžių), nu. Kabinėjasi prie rašybos, išsisukinėja nuo atsakymo į klausimą. Kodėl negalima tiesiog neskaityt to klausimo tokiu atveju? (esmė tokia: turėjo būt parašyta "Küçük sevgilim", o tas, kas rašė, parašė ne SEVGILIM, o SEWGILIM. Va, ėmė ir išsišaipė, nes atsakymas į klausimą "kam (kokiam žmogui) parašėt dainą "Küçük sevgilim"?" yra per daug asmeniškas. Va nesuprantu tokių dalykų, tikrai: žmogus pats išsirenka klausimus, į kuriuos turi atsakinėt (bent dalį), ir va taip vat daro. Allahalla

hm.

...o dar draugai reikalingi tam, kad nesėdėtum be veiklos, kai visai neturi idėjų.

blaaaaaaalalalala

Vienam blog'e užtikau klausimuką:"kodėl visi blog'ai tokie asmeniški?" (ar kažkas tokio. Esmė aiški, ania?) Aišku, užduoti TOKĮ klausimą gali turbūt tik LABAI užsiciklinęs ant savo "kitoniškumo" žmogus. Geez, o koks SKIRTUMAS, kokie tie KITI blogai - visada yra galimybė nepatinkančių tiesiog neskaityti.

Man asmeniškai visada norisi rašyti taip, kad nekiltų šleikštulys vėliau skaitant tai, ką rašiau. Ir jau kas kas, o tuo mano meniniu literatūriniu stiliuku parašytas dienoraštis mane tikrai vimdo (kai skaitau senus vaikystės pabaigos - paauglystės pradžios įrašus). Kiti tie aukštąja kultūra persisunkę blog'ai labai jaukūs ir galėčiau tokius skaityt, turbūt, parą be perstojo, ir mėgautis tuo, kaip saldu skaityti tokius įrašus, kur viskas užkoduota, užslėpta. Tiesa, ne taip baisiai užkoduota, kad nesuprastum, kas parašyta,- paprasčiausiai gražiai aptraukta lengvu metaforiškumu. Unfortunately, kartais ir tokių dieviškų blog'ų autoriai persistengia. FORTUNATELY, to nebūna taip dažnai, kad blog'o sukeltas įspūdis būtų sugadintas. Thank them for that.



O šiaip ruošiausi papasakot apie tai, kaip mėgstu šeštadienius va tokius, koks iškrito šiandien. Vėjas pučia kaip paskutinis nevykėlis, aš apsirengus kaip paskutinė nevykėlė, dėl to ir vėjas nevykęs - šalta. Nuėjus iki parduotuvės suprantu, kad neturiu piniginės. Luckily, A dar neišleidus savo stipendijos ir man paskolino pinigų ledam, kuriuos namie visi draugiškai pasidalinom. Dar ir liko tam, kas pirmas susiprotės įsijungt virtuvėj televizorių.

Man patinka šeštadieio vakarais išsidrėbt prieš teliką ir žiūrėt kokį ЛЕДНИКОВЫЙ ПЕРИОД (ir burnot ant Tarasovos už tai, kad jau visiškai nesivaldo ir atvirai rodo antipatiją balerinai (va, nepamenu jos pavardės. Pamenu tik tai, kad ją kažkada išmetė iš Didžiojo Teatro, nes ji per daug svėrė. Iš tiesų ji didoka bobela) ar КВН (ir burnot ant lietuvių už tai, kad jie neturi humoro jausmo).

Ir man patinka šeštadieniai, nes tada visada patikiu, kad esu laisva ir galiu daryt ką noriu. Gerai, kad yra sekmadieniai, kurie sako, kad nė velnio aš nelaisva.

soc

Vaska patapo totaliai vienišas. Reikia ieškoti jam kompanijos. Bandysiu klampot iki "Mandarino", bet abejoju, kad ten esančioj "Kikoj" rasiu mažučiukų degučių. Matyt teks socializuotis su tais, kas neturi kur dėt savų graužikų jauniklių.

Penktadienis

Vakar buvo ketvirtadienis, o man baisiai norėjosi penktadienio, nes reikėjo savaitgalio. Iš tiesų nereikėjo savaitgalio, nes beveik visa savaitė praėjo kaip savaitgalis - miegot galėjau kiek lindo, ir veikt galėjau ką tik norėjau (aišku, jei tai nebuvo kokiu nors būdu susiję su kitų žmonių planais, nes tada ne visada galima veikt tai, ką norisi. Ania?). Buvo visai malonu. Ačiū.

Dar vakar su Kukium ėjom vaikštinėt. Nusipirkau nugos su riešutais. Buvo skanu, būčiau su didžiausiu malonumu suvalgius daugiau nei tris gabalėlius, BET mano žandikaulis nusprendė stot į kovą su nereikalingom kalorijom ir TAIP ŽIAURIAI PARDĖJO SKAUDĖT, kad kurį laiką mąsčiau, ką daryti su tuo nugos gabalėliu, kurį bekramtant žandikaulis ir sustreikavo. Nespjoviau lauk - pagailėjau. Bet - vėlgi - baisiai užsimaniau, kad būtų penktadienis, nes visi maloniausi vakarai maloniausi būna tada, kai žinai, kad artimiausiu metu niekur nereikia.

Galiausiai vakar pagalvojau, kad nenoriu tokio penktadienio, koks nusimatė, bet išėjo taip, kad penktadienis turned out to be visai neblogas ir jo nepagadino net mano dvokianti arbata (nuo kada vaisinė arbata dvokia valerijonu??).

Sužinojau, kad visgi moku "giliai" analizuoti kūrinius ir savarankiškai mąstyti. Dar sužinojau, kad jokio "university group reunion '10" mano biografijoje nebus (kaip ir "university group reunion '09"), nes kursinis pats nepasirašys, o univeras besisocializuojančių nelaukia. Ką padarysi. Nors šįryt pagalvojau, kad mielai padainuočiau (sakė, kad P. vešis gitarą).

K ką tik pasakė labai krūtą dalyką, kurį tikrai tikrai įsiminsiu. Ji iš kažkur sužinojo, kad per dieną max. galima priaugti apie 150g. O jei užlipus ant svarstyklių pamatai, kad po švenčių priaugai kelis kilus, nereik ant savęs varyt, nes tai viso labo nesuvirškintas maistas (o maistas, patekęs į organizmą, linkęs būti suvirškintas (aut.past.)), taigi... O dar, jeigu nervuojiesi, priaugi 500g, nes išsiskiria streso hormonas. Išvadą darykis pati (nepastebėjau, kad diedai skųstųsi savo svoriu).

Dabar bus pranešimas visiems tiems, kas lanko privačias pamokas: jei nesiruoši tą ar kitą dieną ait į paskaitą, teikis apie tai pranešt tam, kas dėsto, ok? Pageidautina, kad praneštum likus bent porai valandų iki planuotos paskaitos. Tie, kas užsiima chaltūra, kuria tu naudojiesi, yra žmonės, kurie irgi turi planų, ok? ;) tau, didž.gerb. studente, kuris verti mane tau skambinėt ir domėtis ar apsireikši, mielai pasakyčiau daugiau, tikrai, tik, va, laiko gaila - iki tavo smegenėlių tai nedaeis (o jei daeis, tai negreit). ŽŽŽŽirafa.

facebook

Hamad

hi

:):)

how ru

big girl

how is everything around u
19:29Valentina

:):) hi, mister

fine, just fine, surrounding myself with work and money :D:D

and you?
19:30Hamad

u love money
19:32Valentina

no, i love being independent
19:32Hamad

hahaha

ne, nu visiškai nesuprantu, kas čia tokio, jei žmogus stengiasi tobulėt ne tik, taip sakant, akademiškai, bet ir "profesionaliai"? Aišku, šito kai kuriems žmonėms sakyti neverta - vis tiek nesupras. Don't get me wrong - nenuvertinu kitų ir nepervertinu savo galimybių, tiesiog kai kurie žmonės arba nenori suprasti to, kas jiems sakoma, arba jų mentalitetas NELEIDŽIA jiems suprasti to, kas sakoma, taip, kaip reikia (ponas Hamad yra iš Bahreino).

Didžiausias facebook'o minusas - iš naivumo priimi idiotą "į draugus", o vėliau iš mandagumo negali jo iš tų draugų išbraukt.

Happy weekend.

YES!

Šįryt teko keltis anksčiau nei įpratau per pastarąsias porą savaičių - 8:30. Siaubas, o kas bus, jei vėl turėsiu krūvą rytinių grupių darbe(tada tektų keltis 6:00 arba dar anksčiau)? O_o

Tikėjausi nusikasti iki Gariūnų. Spėjau gana greit susikrapštyt ir išeit iš namų, BET: gal aš ko nežinau? Kodėl nevažiavo nė vienas autikas iki Gariūnų? Aš stotelėj buvau, po šimts pypkių, pusę dešimtos. Pats tas, jei tereikia nusipirkt VIENĄ daiktą, kurio kur kur, o GARIŪNUOSE, tikrai kaip šieno pas Vaską narvely. Pusvalandį prastipau Pašilaičių žiede, tada nusprendžiau nuvažiuot iki Spaudos rūmų tikėdamasi ten sulaukt bent ko nors. Deja deja, valandą pralaukiau, bet nieks neatvažiavo. Baisiai supykau ir nuvažiavau į senamiestį, kur, Pilies gatvėj, sėdi krūva piktų bobučių, pardavinėjančių visokį a'la rusišką šlamštą turistams pamalonint. Tarp to šlamšto ir radau savo brangiąją ušanką:

Po to, kai pasimatavau, pasidarė visai negaila tų 50lt, kuriuos sumokėjau. O herbas nusiėmė ir neliko nė žymės, kad jo išvis būta.

Aš šiaip nieko neturiu prieš herbus, bet kadangi lietuviai jaučiasi labai nuskriausti SSRS, kokie nors žiopliukai gali nesuprasti mano "stailo" ir pamanyt, kad nešioju priešų simboliką (ideali utopija, ania? :P ). Ir prieš lietuvius nieko bloga neturiu, jeg mener det. Tik pati neprisimenu, kaip ten buvo (juolab, kad Sovietų Sąjungos pilietė buvau tik porą pirmų gyvenimo metų), o iš žmonių pasakojimo normalaus vaizdo susidaryti yra absoliučiai neįmanoma, nes kiekvienas prisimena vis kitaip - mano tėvams ir seneliams visai patiko tada gyvent, nes "visi turėjo darbą, maistas buvo pigus. Tiesa, buvo baisus deficitas". Tuo tarpu visi labiau "pasikultūrinę, pasipatriotinę" žmogeliai sako, kad sovietmetis buvo žiaurus laikas. Galima daug čia visko prisakyt iš tiesų. Bet kai pagalvoji - pagal pliusų ir minusų skaičių sovietmetį visiškai atitinka pastarieji metai, manding.

Aaaj, einu ruoštis mokyt (nors mielai pamiegočiau).

P. S. gerai netoliese turėt žmogų, labiau pamišusį dėl muzikos, nei aš. Va, ką atkrapštė K.

ушанку мне подавай!

Pusę dienos šiandien slankiojau po miestą, bet vis tiek neradau kepurės. Tos vadinamosios "ušankos". Tiksliau, kokių nori ušankų pilna, tik ne tokių, kokios man patinka. O man patinka va tokios:

Mačiau ušankų su snapeliais, su nulėpusiom ausim, kareiviškų, kailinių ušankų, ušankų su pagražinimais iš kailio - visos BAISIOS. Niekur nėr tos paprastos sovietinės ušankos. Nereik man kailio, nereik pagražinimų ar kokios nors ryškios spalvos - nu paprastą juodą arba pilką kepalušą man (par-)duokit. :(

relaksuojam

Negaliu pasakyt, kad baisiai nusikaliau, bet pasimaitinus sėdėt priešais kompą šiandien visai malonu :P

Nuvažiavau į darbą trumpam pusvalandukui, o užtrukau dvi valandas, po kurių jau nieko nebesinorėjo. Užtat susitvarkiau visus reikalingus popierius (ir sutvarkiau vieną man asmeniškai nereikalingą - išverčiau "Students' Progress Report" formą. Su žodžiu "attendance" bišk pasibiesinau, nes tokio nelabai mokėjau, o kiekvienas žodynas metė vis kitokį vertimo variantą. Pasirodo, ATTENDANCE yra FRAMMØTE (jei teisingai atsimenu). Visai logiškai išėjo. Ačiū, G, už tai, kad parodėt tą krūtą žodyną (pati būčiau vertus kaip DELTAKELSE, kas nevisiškai atitinka sąvokos reikšmę manding)).

Darbe susipažinau su naujoku. Netrukus pradės dėstyt anglų kalbą. Visai smagus dieduliukas (don't take it litterally - neduočiau jam 30 metų dar), tik aš, žinoma, kažko susinepatoginau dėl savo anglų kalbos žinių ir... Nu, man taip visada - pirmas pokalbis su kuo nors nepažįstamu būna idiotiškas. Išimčių ne-bū-na.

Einu ką nors veikt. Ha det!

P. S. Vež.

nesucks

Nesucks faini mokiniai, kurie nesitiki, kad kalbos žinios už tuos 700lt, kuriuos sumoka SIH'ui, pačios sulįs smegeninėn (nu mane tiesiog stebina tokie pareiškimai kaip "nepatiko tai, kad žodynas paliekamas išmokti savarankiškai"). Maalesef tokių mokinių yra labai nedaug, bet ir jums, mieli žmonės, aš dėkinga - you make my day :)

Nesucks muzikytės ir geri filmai. Gerų filmų pastaruoju metu nelabai sužvejoju, bet užtat muzikyčių pilna. Kad ir MaNga arba A. Keys (pastaroji kiek per daug seilėjasi mano skoniui, bet optimizmui atkrapštyt tinka).

Filmai: paskutinis matytas (neskaitant Hario Poterio (prieš sesiją nusprendžiau patikrint, ar šiti filmai tikrai tokie beviltiški kaip atrodė)) - Rachel Getting Married. Hmm. Va, kodėl visokie amerikoniški serialai ir filmai atrodo tokie dirbtiniai, brač - apsimesdami, kad galvoja apie kitus, jie galvoja apie save (kas idealiai puikiai parodyta visuose ginčuose, o jų ten dauuuug. "Who do I have to be?" mane beveik pravirkdė. Taip nuoširdžiai dar nemačiau žliumbiant nė vienos aktorės. A. Hathaway nesucks (išskyrus "Princesės dienoraščio" antrą dalį)). Vienžo, žmogeliukų egocentriškumas tiesiog žlugdo. Bet filmas geras šiaip. Geresnis nei koks "Avatar", kuris yra totalus mėšlas.

O apskritai, naujasis rusų kinas yra pasaka. Rimtai. Ir norvegai irgi pavaro. Tik amerikonai kaip žiurkėnai rate mina tą patį, tikėdamiesi baisių ovacijų (ok, jas ir gauna). Nevykėliai

[pyyyyypt]

Nu kaip nepriaugt svorio ir išlaikyt raumenis vietoj, kai viskas yra šitaip sušikta? Tėveliai panikuoja kad tik nesusirgčiau anoreksija vos pradedu kažką derint (ta jų panika reiškiasi ilgais moralais ir stebėjimu, kuo maitinuosi + gaminamas toks maistas, kurį valgant išlaikyt bent 60kg svorį įmanoma tik pusbadžiaujant, o kadangi mano šeimyna yra darboholikų juodadarbių gauja, kitoks maistas jiem netinka). I'm doomed to be freakin' fat, ugly and miserable, faen ta deg! O vos įprantu prie kasdienės mankštos ir pradedu didint krūvį, iš kaimo pargabenama močiutė, žiemą nebepajėgianti savim pasirūpint, ir mes tupim dviejuose kambariuose, rytais ir vakarais susidaro eilės į vonią ir tūliką. Ką čia bekalbėt apie eiles prie feno ar veidrodžio. K (mano "sisolis") tiesiai šviesiai pasakė, kad nė nedrįsčiau vėl rytais pradėt mankštintis. Tai taip ir storėsiu sau patyliukais. Nenorom imu pavydėt anoreksikėm, kurios, nors ir persistengė (švelniai tariant), bet bent turėjo galimybę pasiųst lašinius toli toli.

O sušikti sporto klubai yra totalus briedas - kad ir kaip lėkčiau, niekaip nespėčiau į tas treniruotes, kurias norisi lankyt. + man asmeniškai sportas, mankštos visokios yra žiauriai asmeniška (jo, pagrinde dėl to, kad man žiauriai gėda liulint savo lašinius viešai). Sporto klubai sucks. Mano namai sucks. Ir viskas viskas sucks.

neišeina parašyt nieko TOKIO, rašom kažką NE TOKIO

ooook, šitą vis dar nedamiegotą idiotišką šeštadienį pasiputosiu truputuką.

Krūmą užkniso (žiauriai žiauriai) kursiokių mėginimai suklijuoti grupę ir padaryti, taip sakant, еденицу iš mūsų miniatiūrinio kolektyvo. OK, viena vertus viskas yra baisiai gražu, miela ir pasiaukojama iš R. (nes ji tam nuostabiam tikslui antrus metus iš eilės "išnuomoja" savo sodybą) pusės, bet tokiems nesocialiem padarams, kaip aš, tai nekelia entuziazmo (ypač po naujametinio "pasišokimo") visų pirma dėl to, grupėj yra tokių žmonių, kurie, net nieko nesakydami, o tiesiog būdami netoliese, verčia mane jaustis afigiennai sušiktai with no reason. Jų tarpe ir didž. gerb. R.

Ir dar biškių pasiputosiu: KODĖL visiems yra absoliučiai suprantama, kai žmogus, nemokėdamas dainuoti, nedainuoja, bet jei jau žmogus sakosi nemokąs ir dėl to nenorįs šokti, tas žmogus yra nužiūrimas su pasibaisėjimu ir vis tiek už rankelės tempiamas strapinėt su kitais. Asmeniškai mano galūnės iš smegenų negauna jokių signalų kai jau tenka mėgint šokt. Arba gauna per daug ir neaišku, kurią ranką/koją kelt, o pakėlus - kur tiest/statyt. Šimtaprocentinė diskriminacija, man.

Ir dar: KODĖL bet koks pasibuvimas smagioj kompanijoj siejamas kaip minimum su buteliu alaus? Krūmui pikta, nes man alkoholis neskanus ir vėlgi į mane žiūrima kaip į kokią nuodėmes prisipažinusią pedofilę, tipo, KAIP TU GALI NEGERT?? Poezijos midų, mat, atrado. Herkes sıktır gidiniz!

Šia nuostabiai malonia nata transliaciją baigiame.

P. S. kad ir kaip nekęsčiau tos doubleplusextrapopuliarios lietuviškai rusiškos vakarėlių kultūros, "Puma" by "narkotiki" yra jævlig god. Enjoy.

Šventės

Krūmą užkniso sveikinimai su šventėm. Krūmą užkniso sveikint ir būt sveikinamai - jokio nuoširdumo, jokio natūralumo. Tipo, šventės, reik parodyt, koks aš geras ir mandagus žmogus ir pasveikint visus skype ir telefono knygelės kontaktus su Naujaisiais, o jei jie dar ir, laimingo atsitiktinumo dėka,- krikščionys, su Kalėdom. Vaaaau, kaip faina, kai pirmą Kalėdų dieną užlūžta tele2, o telefone - krūva lievų sms'ų su lievais įrašais.
Nevertheless, SU (aš vis tiek mandagi).