Rodomi pranešimai su žymėmis filmai. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis filmai. Rodyti visus pranešimus

2010 m. birželio 11 d., penktadienis

Veronica decides to die

Užsimaniau paguost savo išvargusią galvelę bent filmu. Pažiūrėjau. Vietom patiko, vietom erzino klišės, vietom biesino labiau į išsidirbinėjimą nei į tikrą vaidybą panaši vaidyba, pabaiga nustebino, pagrindinė mintis smagi pasirodė.

Nemoku filosofuot, ir jaučiuosi baisiai nepatogiai mėgindama sukurpt kokius nors giliaiiiii gilius pasakymus (anądien rašiau kažką apie abitūrientų gyvenimą. Rašiau rašiau, susinepatoginau ir nusprendžiau neberašyti. Who cares? Visi žino, visiems aišku, koks tas laikotarpis turi būt, o jau kokiu jį pasidarai, yra tavo asmeninis reikalas. Aš, būdama baisiai bloga organizatorė tokiuose reikaluose ir išvis nemokėdama tvarkytis su savo pačios gyvenimu ir visokiais sukrėtimais, nesugebėjau pasidaryt taip, kad mokyklos baigimas - kaip ir išvis mokyklinis gyvenimas - man taptų kažkuo TOKIU. Nesugebėjau, ir tai jau mano reikalas. Dėl to visa ši be galo graudi istorija parašyta skliaustuose.), dėl to yra kaip yra - šitas blogas yra, matyt, pagal nekokybiškumą toks pat nevykęs, kaip ir keturiolikinių nesąmonės apie tai, kaip visokie niekšai drįsta jų nemylėt. BET šitą blogą rašo dvidešimties sulaukęs žmogus, tai labai norint galima stvert Todorovą ir pasakyt, kad kanono nepaisymas dažnai praplečia žanrą, which is good :) c'mon people, cheer up and flood the blogspace with meaningless texts because it's oooh so trendy :P

Tai va. Bet esmė šito įrašo turėjo būt ta, kad to filmo, kurį minėjau, kūrėjai buvo teisūs (lygiai taip pat, kaip būtų teisus bet kas, pasakęs tai, ką jie pasakė. Ar kažką panašaus): nematydami galutinio taško, pabaigos, mes kažkaip stebuklingai nevertinam to, ką šiaip vertintų normalūs, nesusireikšminę, kankinių-filosofų nevaizduojantys žmonės. Tiesiog mes visada norim kažko geriau kažkaip kitaip. Ir tai, ką turim, nublanksta palyginus su tuo, ką galėtumėm turėt, ir va tada prasideda egzistencializmas.

Linkiu išmokti norėti turėt tai, ką turim.

Labanakc

2010 m. balandžio 30 d., penktadienis

"Doriano Grėjaus portretas"

"Vienas gražiausių planetos vyrų" (pavardės nepamenu. Bet kalba ėjo apie "Doriano Grėjaus portreto" naujo filmo pagrindinį aktorių). Manding, labai idiotiška išvis organizuot tokius rinkimus. AS if išvaizda kažką reiškia. Nesąmonė.

O filmas pusėtinas. Tiesa, su pačiu portretu persistengta (o gal atvirkščiai stengtasi per mažai) - galiausiai tą portretą pavertė zombio atvaizdu, kas yra nu tiesiog nedovanotinas nusižengimas romanui, nes romane, aišku, tas jau galutinai išbaisėjęs portretas apibūdinamas kaip visiškai į save nepanašus, monstro portretas, bet filmmakeriai akivaizdžiai tą monstrą suprato labai paviršutiniškai. O aš taiiiip žavėjausi, kaip fainai apžaisti pirmi portreto pokyčiai. Žodžiu, nusivyliau šitu. Dar nusivyliau C. Firth'u. Nu ne jis turėjo vaidint Harį. Neįtikinamas Haris išėjo. Nebent kai jau paseno, bet tik tada. C'mon, Firth turėjo vaidint Bezilą.

O dabar apie tą naują įstatymą. WTF??? Kokio bieso dabar aš turiu mokėt už tai, kad pas mane at stalo stovi kompas, kišenėj turiu mp3, o tašėj - telefoną?? C'mon, people, wake up, krūva žmonių ir taip paskutinius centus skaičiuoja, o čia dar tie idiotiški papildomi mokesčiai. Total bullshit. Nors galėtų politikai susiorganizuot sau mokesčius už tai, kad jie yra politikai. Say, 2000lt/mėn :P

Nu va, supykau.

2010 m. kovo 13 d., šeštadienis

хотите верьте, хотите - нет

BET

aš turiu tiek gerų naujienų, kad jos beveik užgožia savo šaunumu visa tai, kas liko nebaigta tvarkyti.

Užvakar, kai, taip sakant, mentaliai ruošiausi ilgam savaitgaliui, pagalvojau, kad, kaip ir visada, prisiplanuosiu daug visko, bet taip nieko ir nepadarysiu. BUT. All the best things in life happen spontaniously.

Visai netyčia nuėjau pasivaikščiot. Aišku, destination point taip ir nepriėjau, bet buvo labai smagu girdėt, kaip už nugaros šlumščioja sesė. Nesuprantu, kaip įmanoma ŠITAIP vaikščioti, kad kiekvienas sniego/ledo kauburėlis keltų pavojų uodegikauliui ar jį supantiems audiniams.

Visai netyčiukais užsukau pas mamą į darbą ir ten įstrigau visai dienai. Fortunately, turėjau kompą, taigi galėjau apsitvarkyt visokius siho užkrautus lažus. Ir pažiūrėjau filmą "der Cate Blanchett gjør en slående tolkning av Bob Dylan". Rimtai, "I'm not there" pasirodė visai neblogas filmas. Aišku, jei apie Bob Dylan bučiau žinojusi daugiau, filmas būtų psairodęs dar krūtesnis. Bet esmė ta, kad ŠITAS filmas tiesiog spinduliuoja kokybe :P tikrai, viskas labai kruopščiai sudurstyta, sudėliota, ir visuma išeina mmmmmniam. ;)

Šiandien visai netikėtai nusipirkau bilietus į Sofiją, iš kur - jei tik pavyks - su G. brauksim Graikijon, taip kad - LABAI TIKIUOSI - paskutinė kovo savaitė bus smagi.

Beje, vakar - nemažiau netikėtai - kompas pradėjo durniuot ir net be CAPS LOCK'o pradėjo varyt man tekstą didžiosiom raidėm. wtf?? Bet čia prie gerų naujienų nepriskirtina, nono.

2010 m. vasario 3 d., trečiadienis

džyzus

:O mamma mia. rašau ir suprantu, kad nesąmones rašau, bet kaifuoju nuo to, kad rašau, ir vistiek rašau. darn darn darn. skubiai reik kultūros.

Петербург ФМ - krūtas filmas, garbės žodis. Daugiausia apie tai, kad viskas, ko reikia, yra šalia, tik mes nelabai to pastebim. Jap, jau pagrindinė mintis - klišė, užtat filmas žiūrisi labai jaukiai ir gerai nuteikia. Rekomenduoju. :)

2010 m. sausio 30 d., šeštadienis

Кука и другое

Šiandien turėjom nuostabią mintį sudalyvaut tam gniūžčių mūšy, kurį reklamavo facebook'as, Alex sakė, kad ir delfy parašyta buvo. Va. Nusikasėm iki vietos, IR... Pamatėm, kaip du policininkai ramiausiai vaikšto po mūšio lauką, o tie, kas norėjo padurniuot, skirstosi. Pasirodo, reikėjo gauti leidimą tokiam renginiui prie upės. Bet, kaip supratau, viena iš organizatorių skundėsi kažkam, kad praeito mūšio organizatoriai su panašia bėda nesusidūrė - vaikymo akcija buvo surengta tik dabar. Tai štai kaip, brolyčiai, pas mus gerbiami nemokami renginiai, sutraukiantys tikrai daug žmonių. FUCK ALL OF YOU, YOU SHITTY MEKTIGE FOLK. SIZDEN NEFRET EDIYORUM. ://///

Taigi taigi, krūms eilinį kartą pasijuto fucking miserable coz' the fucking gamble didn't pay off.

So, instead of spending some time outside, i came back home. Su Fondiu indu. Pasidarėm tą šokoladinį fondiu. Bueeeee. Kitą kartą reiks mėgint imt arba pieninį šokoladą instead of juodasis, kurį ėmėm aklai pasitikėdamos receptu, arba pirkt sūrį, antrą kartą aklai remtis kitu receptu ir žiūrėt, kas gausis. Tai štai. Fondiu indas, beveik pilnas to marmalo, kurį prisivirėm, stovi virtuvėj ant stalo vienišas ir apleistas. Man regis, ta šokoladinė masė turėjo išeit kiek tirštesnė...

O dabar svarbiausias dalykas, kuris bokstavelig made my day - "Кука". Krūtas filmas. Iš pradžių, kai mama pradėjo spirgėt pamačius programoj šitą filmą, nelabai tikėjau, kad ten KAŽKAS, nes mano tėvai - "tamsaus", jei taip galima jį pavadint, kino mėgėjai - žiūri visokius 10-15 metų senumo serialus apie gyvenimą tuometiniuose Rusijos miestuose arba kokius nors karinius-policinius filmus, arba kokius nors prieštvaninius filmus apie gyvenimą sovietmečio kaime.. Vienžo, visa tai, kas mane asmeniškai migdo. Tai va. Bet šitas filmas - labai jaukus, fainas. Kiek slegiantis, bet aaaaj. Prisiminiau, kaip vaikystėj jausdavausi, įsivaizduodama apleistų vaikų gyvenimą. Nostalgija. :P

Pabaigai receptas to, kas paveiksliuky atrodė labai gražiai, bet tikrovėj geriau tokio marmalo nė neragaut:
šokoladinis fondiu. Reikės: 200g. juodojo šokolado, 2 stiklinių riebaus pieno (mūsų fondiu indas akivaizdžiai per mažas 2 stiklinėms pieno - tilpo tik viena. Bet gal ir gerai, kad tik 1, nes jei antrą būtumėm supylusios, turbūt galėtumėm dabar tą viralą gert kaip vandenį), 0,25 stiklinės grietinėlės ir biški romo (romo mūsų namuose nėra, o dėl fondiu jo nepirkom, taigi apsiėjom be romo. Bet ar jis veikia sutirštinamai? hmm.).
Paruošimas: šokoladą ištirpinti fondiu puode, supilt likusius ingredientus ir maišyt kol išeis vientisa masė.
Ir voila, gatava.

2010 m. sausio 3 d., sekmadienis

nesucks

Nesucks faini mokiniai, kurie nesitiki, kad kalbos žinios už tuos 700lt, kuriuos sumoka SIH'ui, pačios sulįs smegeninėn (nu mane tiesiog stebina tokie pareiškimai kaip "nepatiko tai, kad žodynas paliekamas išmokti savarankiškai"). Maalesef tokių mokinių yra labai nedaug, bet ir jums, mieli žmonės, aš dėkinga - you make my day :)

Nesucks muzikytės ir geri filmai. Gerų filmų pastaruoju metu nelabai sužvejoju, bet užtat muzikyčių pilna. Kad ir MaNga arba A. Keys (pastaroji kiek per daug seilėjasi mano skoniui, bet optimizmui atkrapštyt tinka).

Filmai: paskutinis matytas (neskaitant Hario Poterio (prieš sesiją nusprendžiau patikrint, ar šiti filmai tikrai tokie beviltiški kaip atrodė)) - Rachel Getting Married. Hmm. Va, kodėl visokie amerikoniški serialai ir filmai atrodo tokie dirbtiniai, brač - apsimesdami, kad galvoja apie kitus, jie galvoja apie save (kas idealiai puikiai parodyta visuose ginčuose, o jų ten dauuuug. "Who do I have to be?" mane beveik pravirkdė. Taip nuoširdžiai dar nemačiau žliumbiant nė vienos aktorės. A. Hathaway nesucks (išskyrus "Princesės dienoraščio" antrą dalį)). Vienžo, žmogeliukų egocentriškumas tiesiog žlugdo. Bet filmas geras šiaip. Geresnis nei koks "Avatar", kuris yra totalus mėšlas.

O apskritai, naujasis rusų kinas yra pasaka. Rimtai. Ir norvegai irgi pavaro. Tik amerikonai kaip žiurkėnai rate mina tą patį, tikėdamiesi baisių ovacijų (ok, jas ir gauna). Nevykėliai