soc 2

Visai smagu šiandien buvo. Gal ir gerai, kad pertraukiečiai taip pasišiukšlino ir tai, kas turėjo būti pertraukos gimtadieniu, virto pertraukos absolventų meet'u. :)

Visada bijau grįžti namo. Turiu omeny, savaitgaliais. Nes tada visi būna susirinkę ir pastoviai randa kur nors bėdų. Pvz., pastaruoju metu nelaimingas tėtis. Dėl to visi namie turi vaikščiot ant pirštų galų, nes tas jo tylėjimas niekada nieko gero nežada. Jei čia jis tyli, nes siunta ant manęs - kas pasitaikydavo dažnokai,- tada galiu vėliausiai po savaitės tikėtis kelių ilgų ir nuobodžių, a'la doubleplusmeniškų moralų, savo meniškumu privalančių mane atvesti į tiesos kelią, iš eilės. Jap. Tėtis nesugeba:
a) pasakyti visko iš karto;
b) susilaikyti nuo pakartotinio reikalų persvarstymo ir jau pasakytos kalbos patobulinimo.

Toliau. ŽG mane užkniso savo nieko nedarymu [chi]. Žadėjo atsiųst visokių word'o dokumentų, dar kažką žadėjo (susisiekt dėl paskaitų), bet... nu nesuprantu. Visiškas nesąmones krečia žmonės.

Dar toliau. Šiandien pasijutau populiari. Man net dukart skambino. Pirmąkart skambino baba ir pamėtė užuominų a'la ateikit į svečius, aš jus pamaitinsiu cepelinais. Paskui skambino kažkoks neaiškus diedas, kuris vakar naktį apie vidurnaktį metė majaką. Buvau pavadinta Nijole ir sužinojau, kad daviau savo numerį kažkokiam muzikantui (čia tas muzikantas ir skambino). O, brač, pasirodo, pasaulis ne tik mažas, bet ir paslaptingesnis nei iki šiol atrodė.

Iiiiiir dar toliau. Šiandien šnekėdama su G. ir R. pasakiau, kad nemėgstu, kai kompanijoj yra porelės. Ir tikrai nemėgstu. Tie žmonės.. nežinau, atrodo, savo buvimu jie visus (arba tik mane) suriša ar kaip čia pasakyt. Atrodo, kad aš įmurkdyta į kažką labai tirštą ir net rankos pakelt nebegaliu. Ne, nepatinka man, kai kompanijoj yra porelių. Tie žmogeliai vaikšto kaip apsvaigę, laikydamiesi už rankučių ir stengdamiesi visą laiką liest viens kitą, o kai jau pasižiūri viens į kitą, atrodo, kad išvis pranyksta. Taiiiip, žinau, tokia ta meilė. Tik nelabai malonu kartais būna, kai jausmai, kad ir kokie būtų, nekontroliuojami. Čia aš apie visas poreles, su kuriomis teko kažkur būt. Honestly, kuo daugiau tokių ne nuo alkoholio priplausomų duetų pamatau, tuo mažiau jiems pavydžiu. O jeigu jau visai honestly, absoliučiai nepavydžiu.

Кука и другое

Šiandien turėjom nuostabią mintį sudalyvaut tam gniūžčių mūšy, kurį reklamavo facebook'as, Alex sakė, kad ir delfy parašyta buvo. Va. Nusikasėm iki vietos, IR... Pamatėm, kaip du policininkai ramiausiai vaikšto po mūšio lauką, o tie, kas norėjo padurniuot, skirstosi. Pasirodo, reikėjo gauti leidimą tokiam renginiui prie upės. Bet, kaip supratau, viena iš organizatorių skundėsi kažkam, kad praeito mūšio organizatoriai su panašia bėda nesusidūrė - vaikymo akcija buvo surengta tik dabar. Tai štai kaip, brolyčiai, pas mus gerbiami nemokami renginiai, sutraukiantys tikrai daug žmonių. FUCK ALL OF YOU, YOU SHITTY MEKTIGE FOLK. SIZDEN NEFRET EDIYORUM. ://///

Taigi taigi, krūms eilinį kartą pasijuto fucking miserable coz' the fucking gamble didn't pay off.

So, instead of spending some time outside, i came back home. Su Fondiu indu. Pasidarėm tą šokoladinį fondiu. Bueeeee. Kitą kartą reiks mėgint imt arba pieninį šokoladą instead of juodasis, kurį ėmėm aklai pasitikėdamos receptu, arba pirkt sūrį, antrą kartą aklai remtis kitu receptu ir žiūrėt, kas gausis. Tai štai. Fondiu indas, beveik pilnas to marmalo, kurį prisivirėm, stovi virtuvėj ant stalo vienišas ir apleistas. Man regis, ta šokoladinė masė turėjo išeit kiek tirštesnė...

O dabar svarbiausias dalykas, kuris bokstavelig made my day - "Кука". Krūtas filmas. Iš pradžių, kai mama pradėjo spirgėt pamačius programoj šitą filmą, nelabai tikėjau, kad ten KAŽKAS, nes mano tėvai - "tamsaus", jei taip galima jį pavadint, kino mėgėjai - žiūri visokius 10-15 metų senumo serialus apie gyvenimą tuometiniuose Rusijos miestuose arba kokius nors karinius-policinius filmus, arba kokius nors prieštvaninius filmus apie gyvenimą sovietmečio kaime.. Vienžo, visa tai, kas mane asmeniškai migdo. Tai va. Bet šitas filmas - labai jaukus, fainas. Kiek slegiantis, bet aaaaj. Prisiminiau, kaip vaikystėj jausdavausi, įsivaizduodama apleistų vaikų gyvenimą. Nostalgija. :P

Pabaigai receptas to, kas paveiksliuky atrodė labai gražiai, bet tikrovėj geriau tokio marmalo nė neragaut:
šokoladinis fondiu. Reikės: 200g. juodojo šokolado, 2 stiklinių riebaus pieno (mūsų fondiu indas akivaizdžiai per mažas 2 stiklinėms pieno - tilpo tik viena. Bet gal ir gerai, kad tik 1, nes jei antrą būtumėm supylusios, turbūt galėtumėm dabar tą viralą gert kaip vandenį), 0,25 stiklinės grietinėlės ir biški romo (romo mūsų namuose nėra, o dėl fondiu jo nepirkom, taigi apsiėjom be romo. Bet ar jis veikia sutirštinamai? hmm.).
Paruošimas: šokoladą ištirpinti fondiu puode, supilt likusius ingredientus ir maišyt kol išeis vientisa masė.
Ir voila, gatava.

Blynas

Aišku, pirmas blynas visada prisvyla. Ir man prisvilo. Pirmą kartą gyvenime man, būtent man, konkrečiai man siūlė darbą, o aš bišk susimoviau. Pamiršau paskambint ir pranešt, kad ateisiu, tai ofise tebuvo du žmonės, kurie, beje, nieko nežinojo beveik taip pat, kaip aš. Šiuo atveju gal kiek mažiau, nes jiems nieks nepasakė, kad staiga prisireikė norvegų kalbą dėstančio asmens. Tai va. Atėjau, pasmarksojau tarpdury, palinkčiojau, gavau kažkieno telefono numerį ir toliau sau smarksau, tik jau nebe TEN.

nu

Aš suprantu, kad groups'ai yra visai neblogas dalykas. KAI YRA NAUDOJAMI PAGAL PASKIRTĮ.

VU choras turi griozdišką groups'ą ir kasdien sugeba privaryt po 20-30 post'ų. Ok, ok, ne kasdien, o prieš koncertus, kurių, beje, tas choras apturi tikrai nemažai. Diskutuoja žmonės apie aprangą, apie ginčus visokius ir t.t., o kai kas vis tiek sugeba prispamint, pvz, taip:"aš irgi". NUUUU?

Ir mano didž.geb. kolegos sugeba privaryt idiotiško spamo. Kažkas pasiūlo siųsdintis iš Norge knygas. Ir štai ima žmonės atrašinėt, kad būtinai kreipsis, kai reikės, ir pan.. Žodžiu, reikiamo atsakymo į klausimą žmogus negauna.

Arba tie patys didž.gerb. kolegos, gavę pasiūlymą dirbt, ima diskutuot, kokia firma tą pasiūlymą pateikė. DŽYZUS.

O kas krūčiausia,- tam groupse tupi ir vienas dėstytojas. Ir jam į email pastoviai eina nereikalingi, su juo absoliučiai niekaip nesusiję laiškai.

Nežinau, gal čia tik mane vieną veikia šitokios nesąmonės.

ok, ok, aš kupina meilės :D ommm. (šitą mantrą man reik kartot tol, kol galiausiai patikėsiu. chi chi)

facebook

Hamad

hi

:):)

how ru

big girl

how is everything around u
19:29Valentina

:):) hi, mister

fine, just fine, surrounding myself with work and money :D:D

and you?
19:30Hamad

u love money
19:32Valentina

no, i love being independent
19:32Hamad

hahaha

ne, nu visiškai nesuprantu, kas čia tokio, jei žmogus stengiasi tobulėt ne tik, taip sakant, akademiškai, bet ir "profesionaliai"? Aišku, šito kai kuriems žmonėms sakyti neverta - vis tiek nesupras. Don't get me wrong - nenuvertinu kitų ir nepervertinu savo galimybių, tiesiog kai kurie žmonės arba nenori suprasti to, kas jiems sakoma, arba jų mentalitetas NELEIDŽIA jiems suprasti to, kas sakoma, taip, kaip reikia (ponas Hamad yra iš Bahreino).

Didžiausias facebook'o minusas - iš naivumo priimi idiotą "į draugus", o vėliau iš mandagumo negali jo iš tų draugų išbraukt.

Happy weekend.