Blynas

Aišku, pirmas blynas visada prisvyla. Ir man prisvilo. Pirmą kartą gyvenime man, būtent man, konkrečiai man siūlė darbą, o aš bišk susimoviau. Pamiršau paskambint ir pranešt, kad ateisiu, tai ofise tebuvo du žmonės, kurie, beje, nieko nežinojo beveik taip pat, kaip aš. Šiuo atveju gal kiek mažiau, nes jiems nieks nepasakė, kad staiga prisireikė norvegų kalbą dėstančio asmens. Tai va. Atėjau, pasmarksojau tarpdury, palinkčiojau, gavau kažkieno telefono numerį ir toliau sau smarksau, tik jau nebe TEN.