Penktadienį, kai mano privatininkas pranešė, kad vėl nespėja ateit mokytis, baisiai apsidžiaugiau ir, kadangi pirma viešojo transporto priemonė, kuri pasipainiojo stotelėj, buvo 53 autikas, nusprendžiau dar kartą pasiieškot gražios žieminės suknelės "Akropoly". Suknelės neradau, užtat užėjau į knygyną, kur baisios nuolaidos. Ir nusipirkau H. Wassmo "Stiklinė pieno". Galvojau vau, norvegė juk, reik nusipirkt, negali būt šūdas, nes Dinos trilogija tikrai krūta. Ir Lietuva minima bus... Deja deja. Wassmo pasišiukšlino jau pirmuose puslapiuose. Aišku, tą pasišiukšilimą įžvelgt gali tik lietuviai, bent kartą pabuvę Lietuvos kaime. Aš ten buvau ne kartą ir tikrai žinau, kad jokių laidojimo biurų grotuotais langais nebūna. Taip, pasitaiko ten parduotuvėlių, įsikūrusių sovietmečiu statytoj būdoj su grotom, bet jos neatrodo kažkaip baisiai baisios. Juolab, kad pasakotojas knygos lyg ir remiasi pagrindinių veikėjų jausmais, o pagrindinės veikėjos gyveno Rusijoj, Baltarusijoj, ir, aišku Lietuvoj, taip kad grotos ant parduotuvių langų joms tikrai neturėtų būti egzotika. Kiek teko pastebėt, grotuoti langai labiau paplitę slaviškose šalyse. Toliau... "Kepėjas, kuris senuautomobilių išvežiodavo savo prekes po kaimyninių miestelių parduotuves." Totall bullshit. Yra kepyklos, kurios ir tiekia savo produkciją. Ir tikrai ne parduotuvėms (jei tos kepyklos mažos), o į turgų. Kaimo parduotuvėse šiaip irgi civilizacija yra. Aišku, tų važiuojančių gumų, kurios priveža prekes kasininkei, ten nėra, bet prekes ten veža nė kiek ne prastesnes nei didesnių miestų parduotuvėms. Nežinau, nebent Wassmo minėjo KIOSKĄ, nes toj pačioj pastraipoj ji pamini prekybos centrą. Nu... Tokiam bažnytkaimy, kokį ji aprašo, prekybos centrų nebūna, my darling idiote.
"Kepėjo žmonai priklausė vienas vietinis baras. Kadangi ten buvo prekiaujama degtine"... JO MAJO, pas mus prekyba degtine yra neuždrausta, ir jokio VINMONOPOL nėra. Va ir ryškėja norvegų tūpumas ir manymas, kad Norge yra pasaulio bamba. Paskui sakoma, kad kepėja - rusė, ir jos bandelės - išskirtinai rusiškos. Ir apskritai kaimo liaudis kaži kodėl turi rusiškus vardus, ir jaunimas kažkodėl neturi jokių šansų mokytis, todėl lieka savo kaime ir nusigeria. Vėl nesąmonės. Aišku, gal tas kaimas - kur nors pasieny, tada daugmaž aišku viskas. Bet apskritai Wassmo mūsų šalelės kaimeliuką piešia kaip kokį fantastinį šiukšlyną. Kur visos atmatos susirenka ir negali išsiropšt iš to mėšlo, į kurį įklimpusios, net jei labai nori, nes tie žmonės - ATMATOS.
Tai štai išvada apie šitą idiotišką romaną (gal labiau apie jo autorę), kurį turėjau durnumo nusipirkt: akivaizdžiai pasidomėta Lietuva (minimas "Lietuvos rytas" ir Paksas), bet nepakankamai, kad būtų sudarytas normalus vaizdas to, kaip gyvenama čia. Puikiai pašikama ant jau ir taip sušikto Lietuvos įvaizdžio (nu žiūrėk: Kanibalas, anot filmmaker'ių,- iš Lietuvos; kažkoks Jim Carey personažas (labai keistas humoristas) irgi iš Lietuvos; JAV slaptosios tarnybos Lietuvoj buvo įsirengusios būstinę (ar kokia ten nesąmonė), Loe kažkurioj knygoj (man regis, "Doppler"'y baisiai ironizuoja tipo kelionės į Vilnių labai krūtos ir populiarios ir naudingos mokiniams norvegiukams (mainų programų dalyviai, kiek girdėjau, mėgsta Lietuvą, nes čia pigu), ir dar turbūt krūva visokių šiknių apvarė Lietuvą. Dabar tarp jų - ir Wassmo.)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą