2010 m. sausio 17 d., sekmadienis

en til

O šiaip savaitgaliais man visada krizės. Kai turiu kur išeiti, būna bėda, nes yra daug nebaigtų darbų, susijusių su mokslais (tų darbų savaitgaliais šiaip ar taip niekada nepavyksta nudirbt, nes namie savaitgaliais tiesiog nėr vietos ramiai atsisėst ir prarymot giliam moksliniam susimąstyme). O kai savaitgaliais nėr jokios veiklos ir jokios veiklos nenusimato, nes aš tiesiog neveiksni dėl savo psichų, bėda patampa ta, kad aš nei tvarkausi prisikaupusisas rašliavas (univerui ir neuniverui), nei bendrauju kaip nors su kuo nors, nes įprastai būnu pernelyg pikta ir jaučiuosi pernelyg nuskriausta. Tai vat tokiais vat savaitgaliais norisi kuo greičiau sulaukt pirmadienio ir vėl pradėt mokytis/mokyt.

Bet rytoj visai nesinori į darbą, nes mano paskaitą stebės A. O iš paskutinio atsiliepimo apie jos komentarus po stebėtos paskaitos supratau, kad bobela visiškai nukvako. Viena mokytoja kitai pasakojo(o aš nugirdau), kad: pamoka buvo vedama vienam mokiniui. Įsidėmėk: VIENAM, o A. komentaras buvo toks: no group work. Emmm. Visai realu, kad man suskels kažką logiškesnio, pvz., kad norvegų kalbos vartoju per mažai pamokos metu. Bet čia yra kita bėda - aš nenoriu užsižaist šaradom, mėgindama paaiškint tai, ką sakau, taip, kad kitiems užsiėmimams neliktų laiko. O kadangi žmonės į paskaitą susirinks... Atrodo, ketvirtą kartą ir temoka bendroj sumoj apie 30 žodžių, kurių pagrindu tegalima prisistatyt... Tai ką, man 55 minutes liept kurti prisistatymus, o kitas 55 minutes mokyt dar 10 žodžių?.. Sąžiningai prisipažįstu, kad nesugebu šitaip tampyti tokių niekinų užsiėmimų, kaip prisistatymo kūrimas juolab, kad mokiniai šitą temą jau puikiai moka. Reikia kaip nors įdomiau organizuoti pamokas, bet neturiu tiek entuziazmo dėl algos eikvot popierių ir rašalą, ir laiką. Nemėgstu SIH'o iš tiesų.

Taip aš galvoju kaskart, kai artėja laikas eiti į darbą. Chi chi.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą