Кука и другое

Šiandien turėjom nuostabią mintį sudalyvaut tam gniūžčių mūšy, kurį reklamavo facebook'as, Alex sakė, kad ir delfy parašyta buvo. Va. Nusikasėm iki vietos, IR... Pamatėm, kaip du policininkai ramiausiai vaikšto po mūšio lauką, o tie, kas norėjo padurniuot, skirstosi. Pasirodo, reikėjo gauti leidimą tokiam renginiui prie upės. Bet, kaip supratau, viena iš organizatorių skundėsi kažkam, kad praeito mūšio organizatoriai su panašia bėda nesusidūrė - vaikymo akcija buvo surengta tik dabar. Tai štai kaip, brolyčiai, pas mus gerbiami nemokami renginiai, sutraukiantys tikrai daug žmonių. FUCK ALL OF YOU, YOU SHITTY MEKTIGE FOLK. SIZDEN NEFRET EDIYORUM. ://///

Taigi taigi, krūms eilinį kartą pasijuto fucking miserable coz' the fucking gamble didn't pay off.

So, instead of spending some time outside, i came back home. Su Fondiu indu. Pasidarėm tą šokoladinį fondiu. Bueeeee. Kitą kartą reiks mėgint imt arba pieninį šokoladą instead of juodasis, kurį ėmėm aklai pasitikėdamos receptu, arba pirkt sūrį, antrą kartą aklai remtis kitu receptu ir žiūrėt, kas gausis. Tai štai. Fondiu indas, beveik pilnas to marmalo, kurį prisivirėm, stovi virtuvėj ant stalo vienišas ir apleistas. Man regis, ta šokoladinė masė turėjo išeit kiek tirštesnė...

O dabar svarbiausias dalykas, kuris bokstavelig made my day - "Кука". Krūtas filmas. Iš pradžių, kai mama pradėjo spirgėt pamačius programoj šitą filmą, nelabai tikėjau, kad ten KAŽKAS, nes mano tėvai - "tamsaus", jei taip galima jį pavadint, kino mėgėjai - žiūri visokius 10-15 metų senumo serialus apie gyvenimą tuometiniuose Rusijos miestuose arba kokius nors karinius-policinius filmus, arba kokius nors prieštvaninius filmus apie gyvenimą sovietmečio kaime.. Vienžo, visa tai, kas mane asmeniškai migdo. Tai va. Bet šitas filmas - labai jaukus, fainas. Kiek slegiantis, bet aaaaj. Prisiminiau, kaip vaikystėj jausdavausi, įsivaizduodama apleistų vaikų gyvenimą. Nostalgija. :P

Pabaigai receptas to, kas paveiksliuky atrodė labai gražiai, bet tikrovėj geriau tokio marmalo nė neragaut:
šokoladinis fondiu. Reikės: 200g. juodojo šokolado, 2 stiklinių riebaus pieno (mūsų fondiu indas akivaizdžiai per mažas 2 stiklinėms pieno - tilpo tik viena. Bet gal ir gerai, kad tik 1, nes jei antrą būtumėm supylusios, turbūt galėtumėm dabar tą viralą gert kaip vandenį), 0,25 stiklinės grietinėlės ir biški romo (romo mūsų namuose nėra, o dėl fondiu jo nepirkom, taigi apsiėjom be romo. Bet ar jis veikia sutirštinamai? hmm.).
Paruošimas: šokoladą ištirpinti fondiu puode, supilt likusius ingredientus ir maišyt kol išeis vientisa masė.
Ir voila, gatava.

YES!

Šįryt teko keltis anksčiau nei įpratau per pastarąsias porą savaičių - 8:30. Siaubas, o kas bus, jei vėl turėsiu krūvą rytinių grupių darbe(tada tektų keltis 6:00 arba dar anksčiau)? O_o

Tikėjausi nusikasti iki Gariūnų. Spėjau gana greit susikrapštyt ir išeit iš namų, BET: gal aš ko nežinau? Kodėl nevažiavo nė vienas autikas iki Gariūnų? Aš stotelėj buvau, po šimts pypkių, pusę dešimtos. Pats tas, jei tereikia nusipirkt VIENĄ daiktą, kurio kur kur, o GARIŪNUOSE, tikrai kaip šieno pas Vaską narvely. Pusvalandį prastipau Pašilaičių žiede, tada nusprendžiau nuvažiuot iki Spaudos rūmų tikėdamasi ten sulaukt bent ko nors. Deja deja, valandą pralaukiau, bet nieks neatvažiavo. Baisiai supykau ir nuvažiavau į senamiestį, kur, Pilies gatvėj, sėdi krūva piktų bobučių, pardavinėjančių visokį a'la rusišką šlamštą turistams pamalonint. Tarp to šlamšto ir radau savo brangiąją ušanką:

Po to, kai pasimatavau, pasidarė visai negaila tų 50lt, kuriuos sumokėjau. O herbas nusiėmė ir neliko nė žymės, kad jo išvis būta.

Aš šiaip nieko neturiu prieš herbus, bet kadangi lietuviai jaučiasi labai nuskriausti SSRS, kokie nors žiopliukai gali nesuprasti mano "stailo" ir pamanyt, kad nešioju priešų simboliką (ideali utopija, ania? :P ). Ir prieš lietuvius nieko bloga neturiu, jeg mener det. Tik pati neprisimenu, kaip ten buvo (juolab, kad Sovietų Sąjungos pilietė buvau tik porą pirmų gyvenimo metų), o iš žmonių pasakojimo normalaus vaizdo susidaryti yra absoliučiai neįmanoma, nes kiekvienas prisimena vis kitaip - mano tėvams ir seneliams visai patiko tada gyvent, nes "visi turėjo darbą, maistas buvo pigus. Tiesa, buvo baisus deficitas". Tuo tarpu visi labiau "pasikultūrinę, pasipatriotinę" žmogeliai sako, kad sovietmetis buvo žiaurus laikas. Galima daug čia visko prisakyt iš tiesų. Bet kai pagalvoji - pagal pliusų ir minusų skaičių sovietmetį visiškai atitinka pastarieji metai, manding.

Aaaj, einu ruoštis mokyt (nors mielai pamiegočiau).

P. S. gerai netoliese turėt žmogų, labiau pamišusį dėl muzikos, nei aš. Va, ką atkrapštė K.