2011 m. gegužės 16 d., pirmadienis

saldžiarūgščiai

Kartais nutinka tai, kas priverčia prisiminti kažką, ką padarei seniai seniai. Ir tada plaučiai pučiasi pučiasi puuuuučiasi, nes pasidaro labai gera. O kai pasidaro labai gera, nesinori galvoti apie tai, kas nelabai gera. O trečiadienį, vat ir bus sunkoka. Bet forhaapentligvis bus viskas gerai. O kol kas krečia nervingas drebulys tuos mano iš malonaus netikėtumo besipučiančius plaučius.

Vaska niekaip nepasveiksta, trečiadienį teks vargšiukui kratytis dėžėj - gabensiu pas veterinarą. Forhaapentligvis labai baisu nebus. Forhaapentligvis pasakys, kad viskas jam bus gerai. Prašauprašau.

Dar kartais nutinka tai, ko negali pavadint atsitiktinumu, bet kam kitas pavadinimas nelimpa. Namiškiai mėnesį kaulijo vienos tokios nuotraukos. Aš jos neturėjau, o kad apturėčiau, būtų tekę man kaulyti. O aš nemėgstu kaulyti to, be ko šiaip jau galima apsieiti. Tai štai buvau griežta ir ištikima pati sau. Ir ta nuotrauka pati ėmė ir atkeliavo. Bet vis tiek niekam aš jos nerodysiu. Liksiu ir toliau griežta ir ištikima pati sau.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą