O man tai šiandien jau koks trečiadienis. Galva kaip balionas - pripildyta to, ko reikia, kad galva vadintųsi galva, bet šiaip tuščia, be minčių, ir geriau jau tų miničų neatsirastų, nes nuo jų pradeda skaudėti. Todėl, kad tris dienas sėdėti pešant mintis minteles mano galvelei buvo pernelyg sunku, ir dabar ji reikalauja poilsio, o aš reikalauju, tariuosi su ja, kad dar kiek padirbėtų, kad galėčiau džiaugtis dar kiek priartėjus prie BA rašymo pabaigos, ir kad greičiau galėčiau pasakyti FREEDOM, dabar beliko tik apsiginti.
O iš naujienų serijos nieko malonaus nėra.
Nors šiaip kažkur išskaičiau, kad reiktų džiaugtis gavus nedviprasmišką pasiūlymėlį, aš asmeniškai didelio džiaugsmo nejaučiu. Pagarbos pasiūliusiajam - irgi. Nesuprantu, kodėl jie tokia lengva ranka nori sugriaut tokius mielus dalykus dėl poooooreikio? Oh well, ką gi ką gi, pasirodo ne taip jau viskas čia paprasta, kaip norėčiau.
Klausau kukio atsiųstos dainos ir baisiai noriu sulaukti susiorganizuoti kokį mielą pabuvimą gamtoj kokį gražų vakarą. Mmmm. Nes vat tokia vat nostalgiška ta dainelė. Man ji šneka apie vaikystės vasaras su visais jaukumais naivumais gražumais. Duokit man visa tai ir pasiimkit tai, kas pirmoj pastraipoj tupi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą