Tai štai, ko aš pasiilgau. Antros lovos ir žinojimo, kad kambary esu ne viena.
Pakampės iššluotos iššluostytos, viskas paruošta I. atvykimui. Baisiai didžiuojuosi savim, nes kamorkė dabar atrodo labai jaukiai, kuo didžiai abejojau prieš tiesdama ant grindų čiužinį ir "apiformindama" jį kaip lovą.
Noriu, kad su manim iki pat gruodžio 8 kas nors gyventų ir savo buvimu apramintų mano mintis, kurios labai dažnai ir gana dideliais kiekiais prašosi realizuojamos ištartu - ne parašytu - žodžiu.
Jaukuma.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą