Antra neveiksni diena iš eilės.
Užtat įdomi diena - sutikom gatvėj J. Ji nepažino manęs su T. Netrukdėm, mat buvo su savo meilium. Paskui Bryggene sutikom F. Jos nepamatėm mes, bet pasisveikinti pavyko. Sutikom du lietuvius. Šiaip mums buvo visai pakeliui, bet nenorėjom sekti jiems iš paskos, mat abu šlykščiai keikėsi. Pamatėm trūliką, parvažiuojantį į pradinę stotelę autiko pavidalu, t.y., nuleistais ūsais. Nuoširdžiai nesuprantu, kam Bergenui reikalingas tas trūlikas (ar tie trūlikai, jei jų daugiau nei vienas) - maršrutas tėra vienas, ir tuo vienu maršrutu dar važiuoja kitas autobusas. Bergenas susirinkęs visokį įmanomą viešąjį transportą, kas, aišku, yra miela, tik vis tiek lieka nuojauta, kad tai nelabai logiška.
Dar nelabai logiška yra, pvz., kopijavimo sistema - gali, aišku, mokėt grynus pinigus, t.y., apie 50ct ploti už vieną kopiją. O jei nori kopijuotis pigiau, be kreditinės kortelės neapsieisi. Čia apskritai kreditinė kortelė yra vienas svarbiausių daiktų, kas man, kuri tokios kortelės neturi, labai nepatinka. Laimei, T. turi kažką panašaus į kreditinę kortelę; ja ir naudojamės. Reiks ir man tokią susioganizuot. Berods, korteles, į kurias reikia įsidėt pinigų, kad galėtum jom naudotis, dalinti - Vilniaus banko atrakcija.
Vakar vėl teko pažindintis su nauju dėstytoju, t.y., kiekvienas studentas turėjo pasakyti iš kur esąs. Nemaloni dalis buvo ta, kad mudvi su T. nelaimingo atsitiktinumo dėka įsitaisėm arčiausiai dėstytojo, kuo jis pasinaudojo per pertrauką neturėdamas ką veikti - surengė kažką panašaus į interviu apie VU ir teatro studijas VU. Malonu, aišku, kai dėstytojai mėgina bendraut su studentais, bet erzina nejauki tyla, kuri būtinai būtinai atsiranda, kai nei dėstytojas, nei studentai nebežino nei ko paklaust, nei ką pasakyt.
panieko paneveikim dar truputuką.
ger'vakar'
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą