Prieš (vėl) sėsdama prie konspektavimo sugalvojau pasidaryti sau Kalėdas.

Bergene nesninga, užtat lauke pamažu šąla ir išėjus į lauką gali užuosti žiemą (which is nuostabiai nuostabu, nes per sesiją visada šimtąkart baisiau trūksta to, ko labiausiai norisi). Man trūksta šalčio (check), šilto šaliko, kurį galėčiau patogiai apsivyniot aplink kaklą ir paslėpti jame nosį (beveik check), sniego, oranžinių naktų, kurios, beje, net kai po ranka nėra mandarinų, savarankiškai savanoriškai jais pakvimpa, man trūksta eglutės (kažkurį vakarą net sugalvojau, kokio dydžio ji turėtų būti ir kur stovėtų), stiklinių žaisliukų ir senų aliumininių girliandų skimbčiojimo, ir dar baisiai noriu pavaikyt Donką nuo eglės (ji mėgsta graužt ar trintis į šakas). Ir šiaip noriu durnių sų tėčiu sulošt porą kartų. Ką čia, norisi namo. Ir čia pasilikti norisi. Ėch, erasmus erasmus, ką gi tu darai. ššššššššyyyyyyyyyyyyypt. :)