Pačiai baisu, kokia ištižus esu jau antra diena. Sėdžiu namie, dedu kompresus, tepu kremais ir vis tikrinu, ar kaklas atsigauna, o tarpus tarp šitų užsiėmimų užpildo kompas. Rašau laiškus, kuriuos turėjau seniai parašyti, mėginu pradėti kalbą su Vilniaus TLK, iš kur kažkokiu paslaptingu būdu turėčiau gaut ES sveikatos draudimo kortelę, kurią, beje, užsisakiau bent prieš savaitę ir, kai tikrinu "užsakymo būseną", rašo "išspausdinta". Kokį biesą tai reiškia???
Dar mėginu atgaivint savo "kūrybinį aš", bet kol kas vis dar esu gilioj pamąstymų stadijoj, nes, iš didelio noro sukurpt kažką labiau "suaugusio", pripainiojau visko daug rašliavoj ir, norint, kad ta rašliava išeitų bent pakenčiama, bent truputį logiška, dabar reikia smarkiai pakrutint smegeninę.
Galvojau, kad norėsiu ką nors paskaityt, nusipirkau knygą apie V. Kernagį, apie kurią svaigau visą pavasarį, bet supratau, kad nieko gero iš skaitymo neišeis, nes nesugebu susikaupt. Vakar G. apšvietė, kad po savaitės (plius - minus) išvažiuoju, ir va TADA man pagaliau dašuto, ką reiškia negaluot nelaiku. Oooo, mamma mia, labai norėčiau, kad kaklas atstatytų savo funkciją iki kelionės, nes nujaučiu, kad aštuonias valandas kratytis staigius posūkius darančiam autobuse jaučiant pastovų skausmą - švelniai tariant, menkas malonumas. Apie fizinį darbą, kuris laukia liepą, jau išvis tyliu.
Help
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą