taigi taigi. Šiadien vėl įsitikinau, pati sau įrodžiau, kad strapaliot ir klausytis muzikos vieu metu nemoku. Taigi taigi taigi, somebody shoot me in the head. twwwwice, ok?
Su sesėm nusivilkom į "Muse" (o gal ten gale turi būt -ė?..), į "Marakesh" koncertą. Nuoširdžiai tikėjausi bent 20 žmonių. Ok, ok, labai norėjau BANDOS, kur galėčiau pasislėpt ir niekam nežiūrint džiaugtis būgnų mušamais ritmais, fainom dainom ir nenusidainuojančiu vokalu. Deja deja, buvo ir krūta būgnų partija, ir geras vokalas, ir dainos gražios, tik bandos nebuvo. Iš pradžių koncertą stebėjo gal 10 žmonių (įskaitant porą dėdulių, kurie tvarkė garsą, ir, kaip K. paaiškino, grupės fotografę). Tai va. Koncertui įsibėgėjus pora žmonių išėjo ir likom, švelniai tariant, mes ir dar viena panelė, baisiai entuziastingai strapaliojus (kaip aš jai pavydžiu).
Dabar man gėda dėl lietuvių nesugebėjimo ateit į koncertą :P ta grupė, aišku, nėra dar baisiai populiari, bet dabar juk pats įdomumas, kai viskas daroma nuoširdžiai ir t.t. eeech. Dar man gėda dėl jau minėtos mano pačios ydos - stovėjau priešais muzikantus ir kinkavau galva į taktą, gal kiek judinau kojas ir pečius. Va tiek vat. Vat taip vat. Sakau gi, kad nemoku šokt. Ir šiaip kai klausau muzikos, ypač jei tai būna dainos, kurias girdžiu pirmą kartą, susikaupiu muzikai, o šokant reik - man - susikaupt šokiui, ko aš didžiai negaliu pakęst. Bet gal kai turėsiu daugiau laiko teks palankyt kokius nors šokius. Tuos, kur valsus šoks moko. Gal kada pravers :P
Ir šiaip įsivaizduoju, kaip dabar jaučiasi muzikantai ir nuoširdžiausiai juos užjaučiu. Ir manau, kad į Lietuvą jie nebegrįš. Gaila. :(
Iiiiiiir dar kartelį: somebody, please shoot me in the head.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą