nu didž.gerb. bioinžineriai, palikit tekstų interpretavimą ir išdarkymą filologams.
Po velnių velniais, kartais tikrai bjauru turėt TOKIŲ liežuvio nenulaikančių ir išvis nekontroliuojančių giminaičių kaip mano sisolis. Jai turbūt būtų neprošal pasimokyt taktiškumo. Elementaraus mąstymo kalbant - kad kol kiti kalba išmoktų apmąstyti savo mintis ir atsirinkti, ką verta sakyti.
Man regis, būtent dėl liežuvio nenulaikymo ir kyla krūvos nesusipratimų. Kartais nespėji, žmogus, kaip reikiant suformuluot minties, ir jau mėgini reikštis (rezultatas - nieks tavęs nesupranta ir žiūri į tave baisiau nei ožka į nematytą augalą), kitais kartais pasakai pašnekovui nemalonų, šiaip pokalbiuose nepageidaujamą dalyką (ko rezultatas - ginčas kaip minimum). Ir biesai žino, kiek dar visokių nemalonių nusišnekėjimo situacijų prigalvot galima. Esmė tokia: amžiais vienaip ar kitaip nusipezatys žmonės galiausiai užsirauna. (gudru, ania? :D )
Tai dabar esu baisiai dėkinga tėčiui už kabinėjimąsi prie žodžių - palyginus su keliais liežuviapalaiiidžiais aš visai gerai moku nutylėti informacijos balastą. (išdidus atokvėpis)
labanakc
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą