jė. Parašiau pusę rašinio, radau krūvą knygų, kurias turiu bent pavartyt bibliotekoj, kažkur kompe turiu pusę kursinio, kurio niekaip nesugebu pakoreguot pagal komentarus. Ir radau 2 muz. kolektyvus, kuriuos verta dėt į penkmečio alt.roko kanoną. Yo', man. Galėjau, aišku, taip šauniai susigriebt ir anksčiau. Bet, kaip rodo patirtis, darbščiausias, žmogus, tampi tik deadline'ui po kaklu pakibus.
Nekenčiu semestro pabaigų. Tada tiek visko prisikaupia, kad visi tie darbai ir išgyventos ar neišgyventos, parodytos (ir nelabai) emocijos susikrauna viena ant kitos ir atrodo kaip vienas didelis slenkstis, kurį būtinų būtiniausiai reik perlipt norint sėkmingai išvažiuot iš čia pusę metų pailsėt. :P Kai pagalvoju, kad pusmetį tupėsiu (hopefully) Norvegijoj ir mano tvarkaraštį sudarys 2 dalykai, atrodo daugiau nei verta dabar verstis per galvą ir biesintis dėl visko iš eilės.
Bet kai dar kartą pagalvoju, kad šįkart tai jau bus nebe šiaip išvažiavimas trim mėnesiams uždarbiaut, o emigracija pusmečiui, pasidaro nelabai faina. Tiesiog prisimenu kaip šlykščiai jaučiausi prieš išvažiuodama anksčiau ir kaip šlykščiai jaučiausi pirmom dienom išvažiavus, dingsta bet koks noras kur nors vykt. Buuuut it's all about getting over things. Yes.
Pusmetį turėt savo kambarį - c'mon, it's paradise ;)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą