Socially dead, emotionally - oh, so alive.
Pastaruoju metu nedidelė minčių įvairovė džiugino mano galvelę - BA, gynimai, PowerPoint'o prezentacija, darbo pabaigimas, Vaskos gydymas. Ir viskas. Ir tie keli track'ai plokštelėj jau buvo kiek pabodę. Ir gal dar ir dėl to šitiek nervų ląstelių padėjo galvas mano galvoj. Betgi šiandien uch, kiek pokyčių pokytėlių. Darbas baigtas, Vaska (kol kas) sveiksta, prezentacija įpusėta IR žinaužinau, jau net minučių tikslumu galiu pasakyti kada išnaikinsiu paskutinies studentavimo akimirkas savo gyvenimėly. Ir dėl to truputį gera.
Pradedu mokytis mėgti savo draugiją. Pamaniau, jei jau nėra kaip šitokią situaciją pakeist, ko gi čia graužtis? Ir mokausi pamažėl nepavydėt liaudžiai, besišlaistančiai gatvėm po kelis. Me, myself and I, taip sakant. Kol kas pakenčiama.
Lėtai lėtai ateina nauji suvokimai galvelėn, vidutinio senumo prisiminimai darosi vis šlykštesni ir įkyresni, užtat jau lyg ir žinau, kas čia kaip ir su kuo valgoma. Nedžiugina tie naujieji mintijimai, bet ŽINOT yra labai gerai. Dar geriau bus LEIST kitiems SUŽINOT tai, ką aš ŽINAU.
Einu aš su tom savo abstraktybėm abstrakčių sapnų sapnuot. Labanakc.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą