Man patinka ala giliai filosofiniai pavadinimai. Tada kad ir koks prastas būtų tekstas, stengiesi jame įžvelgti gilią gilią prasmę ir, svarbiausia, visada tą prasmę randi. Tai tebūnie ir šitas prieškelioninis išsiliejimas giliai filosofinis. Toks filosofinis, kaip ir prieškelioniniai lakstymai po parduotuves ieškant pemzos ar tinkamos pudros.
Šiandien pasijutau GYVA - nė minutės ramybės, nė vienos idiotiškos minties apie tai, kad aš vienut vienutėlė čia kažkokiam vakuume, nė vieno nusivylimo savim. Tik gilus nusivylimas batais. Bet čia jau kita - visai ne filosofinė - istorija, kuriai šitam įraše visiškai nėra vietos.
Niekam šitam įraše nėra vietos. Netilps čia kažkodėl mane apėmus euforija ir juoko priepuoliai, ir nekantravimas greičiau pamatyti žmones, laukiančius TENAAAAAI, ir nekantravimas sutikti dar nesutiktus svarbius žmones, ir išvis nieks čia netelpa, ir ta proga baigiu šitą baisiai, tiesiog siaubingai filosofinį pasitaškymą.
Labanakt
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą