Šiandien turėjo būti smagi diena. Ir prasidėjo viskas ne per blogiausiai. Tik aš užsimaniau kartu su kitais pamušinėti kamuolį. Nevertėjo to daryti, nevertėjo. Aš mušinėju tragiškai, jie mušinėja šauniai, buvau žaidimo stabdis. Nemėgstu gadint ką nors, pasitraukiau ir žiūrėjau, kaip smagiai liaudis žaidžia. Urvan, urvan, sakau, man reik įlįst ir ten apsigyvent. Nene, blogiausia ne tai, kad ne(be)moku valdyt kamuolio, ir net ne tai, kad nebežaidžiau, o tai, kad vėl leidau psichams išlįst paviršiun. Ir visos mano "reabilitacijos" nuėjo velniop.
O lauke pučia vėjas. Nė badmintono nepažaisi.
Depresūcha.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą