Matyt apturėjau pernelyg daug neveiksnių dienų, nes dabar jaučiu baisią sąžinės graužatį dėl to, kad neveikiu nieko naudingo. Matyt reiktų čiupt visus turimus jaučius už ragų ir pradėt plušėti - išvykimo namo data daugmaž aiški ir jau dabar, kai sesija (kuri, beje, prasidės ir pasibaigs paskutinę lapkričio savaitę) dar tolokai, ima drebėti kinkos.
Ryt lyg ir nusimato susipažinimas su kitais Fantofte gyvenančiais lietuviais. Smagu, laukiu, tik po vakarykščio G. šaunumo mano pasitikėjimas savim ir savo sugebėjimais išgaravo kartu su dūmais, dėl kurių vakar vėl įsijungė brannalarm.
Išsirengimas ligoninėj artėėėėja, mano nepasitenkinimas visa plaučių rentgeno procedūra ir idiotišku reikalavimu tą procedūrą praeiti pradangina bet kokią pagarbą norvegiškiesiems reikalavimams ir apskritai visam, kas norvegiška. Nors, tiesą sakant, niekada nesižavėjau Skandinavija, man niekada nebuvo įdomi Norvegija, o norvegai - paršai kaip reikiant. Ar bent jau tokie asmenys, kaip aš, taip galvoja.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą