ferdig

tai štai, cv išverčiau kaip išėjo, tikiuosi ryt iškaulyt pagalbos iš dėstytojų. tik taip nemalonu ant dūšios pasidarė dabar. Musy dar kartą eisiu googlint tų savo naujadarų.

happy

Perrinkinėjau savo senus sąsiuvinius ir radau dviejų metų senumo dienoraštį. Džyzus, kaip man tada buvo blogai :DD rimtai, tikrai blogai. Cituoju: "kokia aš idiotė". Daugiau neskaičiau ir skaityt nesinori, nes iš tų prikringeliotų puslapių tiesiog dvelkia tokia kraupia neviltim, kad net gražiausios viltys nyksta :P but look at me now - i'm happy happy happy.
wink

deadline'ai

Taip, laikas spaudžia, o aš taiiiip noriu pasidžiaugt savaitgaliu. Deja deja. Noriu socializuotis, taip sakant, BET taip jau yra su mano draugais, kad visi išsivažinėję, arba paprasčiausiai gyvena užsieny. Štai ir sėdi krūms apsivertus stalą popieriais, nusiminus dėl visų įmanomų nesklandumų. Kaupiuosi ką nors nuveikt. Pvz, jau porą mėnesių kaip žadu susitvarkyt spintelę. Deja deja, niekaip neištaikau tam laiko.

Išvis kartais grįžta tos durnos mintys a'la i'd like to be someone else. Tai vat šiandien būtent taip. I'd REALLY like to be someone else.

apelsinas

ne, ne knyga (neskaičiau jos net) - aš. Apelsinas. Apelsinas Apelsinas, malonu susipažinti.

pypt

Garbės žodis, išprotėsiu.

Mano didž.gerb.privatininkas, sugalvojęs, kad nori į norvegų kalbą išversto cv ir prižadėjęs jį atsiųst prieš dvi savaites, malonėjo galiausiai padaryt ką pažadėjęs TIK vakar. Ir dar prirašė, kad nori gaut išverstą pirmadienį vakare. PYPT.

siho darbuotojų eksploatavimas irgi kažkas TOKIO. Vieną dieną jiems staigiai prisireikia į norvegų kalbą išversto progress report, vėliau jau privalau padaryt kalbos mokėjimo lygio nustatymo testą. Už tai, beje, nieks nemoka. + turiu jausti pareigą dalyvauti visuose jų idiotiškuose susirinkimuose ir konferencijose. išgraužkit.

pamiršau sihe savo universitetinį sąsiuvinį.

ir šiaip šiandien ne ta koja iš lovos išlipau.

pedagog..

taigis taigis. Diena prasidėjo pusėtinai, o pasibaigė apgailėtinai. Pleaseplease, kad tik ryt viskas būtų normaliai. :>

Mane žiauriai nervina tokie šaunuoliai, kurie po trijų savaičių nedalyvavimo pamokose apsireiškia ir mėgina pretenduot į individualias pamokas, nes, mat, labai atsiliko. Ir dar nervina tie, kur spokso į mane. Honestly, tai žiauriai nemalonu ir taip įsiutina, kad norisi vožt makaulėn tam sušiktam idiotui, kuris užuot žiūrėjęs kur nors į užrašus ar šiaip bent mėginęs suprast apie ką eina kalba, spokso į mane tikėdamasis sulaukt išskirtinio dėmesio, nes jis, mat, nebuvo paskaitoj. Jooo, žinau, kad šiaip labai geri mokytojai skiria porą minučių tiem, kas praleido dalį kurso, bet šiandien aš visai nesiskųsiu, o išdidžiai pasakysiu, kad esu šūdina mokytoja. Visų pirma, nes neišeina tvardytis, kai klasės suvaldyt tampa neįmanoma, ir antra - dėl jau minėtos priežasties. Sąžiningų sažiningiausiai sakau: negaliu pakęst kai į mane spokso.

total disaster

ooooh, niekaip neišsimiegu ir važinėjimas trūlikais tampa grėsme kaip minimum sveikatai. Liaudis jau aimanuoja, kad reikia atostogų. Pritariu. Reik, po biesų, atostogų.

Apsisprendžiau pavasario semestrą SIH'e nebedirbt. Tikiuosi, bent šitą tikslą pasiekt pavykt (chuckle).

Kažkur skaičiau, kad saulės buvimas/nebuvimas labai veikia žmonių nuotaiką. Hm. Tai ačiū saulei, kad nepaisant to, jog šiandien ryte vos neišsitėškiau po mašinos ratais, man linksma ir nuotaikos negadina nepadaryti namų darbai, praleistos paskaitos ir tingėjimas dirbt.

einu miegot. Labanakt.

same old shopping

hemm. gal ir gerai, kad tie guminiai botai, kuriuos mačiau, kainavo daugiau nei turėjau - būčiau gailėjusis juos nusipirkus, nes jie šiaip kaip kerzai, ir dar su šypseniukais.

ir apskritai man šiandien darbo atmiežto persivalgymu ir filmų žiūrėjimu diena. Einu tukintis toliau :))) ale kažko man šiandien smagu be jokios priežasties. Zy greit kraizis is ouver. yessss

post scriptum

Krūta daina, puikiai atspindi šiandieną.

prieš ramybę

jegu jau bėdų atsiranda, tai ne viena. Ir net ne bėdos čia, o įvykiai, dėl kurių jaučiuos šlykščiai. Kažkas pusmečiui išvažiuoja, kažkam pagaliau pasakau viską, ką - žinau - turėjau pasakyt, kažkas - žinau, ir net ne vienas asmuo - ant manęs šiandien turbūt supyks/pyksta. Ir dar šiandien į darbą, ir oras būtent toks, kokio reikia norint išsiisterikuot taip, kad paskui bent porą mėnesių vėl būtų ramu. Jap, viso šito reikia. Turiu omeny, būtent va tokių būsenų, tik ne kasdien, o retkarčiais, profilaktiškai.

Didžiausia mano bėda ta, kad nemoku atsiprašinėt žodžiais, nes kad ir ką sakyčiau, viskas atrodo nuvalkiota ir nenuoširdu. Skit. Ir nemoku kaip reikiant atsisveikint, ir dar nemoku kaip reikiant tvarkytis (materialiai ir nematerialiai). Vienžo, tobulinamės toliau.

KAIP BJAURU, kai knygų mugė vyksta DARBINĮ savaitgalį :/// nemėgstu aš šito renginio, nes man tai absoliučiai tuščias daikts. Visiškai. Mieliau iš mugės parsineščiau įspūdžių, o ne knygų. Nors sesė sakė, kad jos ten tikrai nupigintos keliskart. Kai, regis, pernai buvau, neradau baisiai daug baisiai pigių/gerų knygų. Ir išvis man nepatinka LITEXPO.

ne, nu kaiiip visgi nežmoniškai bjauru, kai galvą spaudžia sušikta nuotaika. Kaiiiip neįtikėtinai šlykštu jaustis bejėgei - taip nemalonu, kad net juokinga. haah. mielų mieliausiai išeičiau lauk ir sėsčiau kur ant suoliuko. Bet gi šlapia visur.

ok, einu vest šuns.

finita la comedia

taip ir maniau - viskas, kas gražiai prasideda, baigiasi šlykščiai. Siaubas, kaip sunku rast draugų, nesitikinčių iš tavęs nieko daugiau nei draugystė.

Žmonės, žmonės

I R angry

Vakar vakare supykau ir visdar pykstu. Negalvoju nieko depresyvaus - tik PRISIMENU viską, kas yra depresyvu arba, mano supratimu, neteisinga (mano atžvilgiu). Jap, gal aš per daug susireikšminu ar dar ką, bet tikrai norisi gaut "atpildą". Tiksliau, norisi sulaukt grįžtamosios reakcijos į savo veiksmus. Aš ne psichologė, ne psichiatrė, kad sėdėčiau ir klausyčiau visokių skundų ir manyčiau, kad tai mano pareiga. Ir man nepatinka, kai žmonėms atrodo, kad mano pareiga būtent ir yra klausytis skundų. O mane tai užkniso.

Žmonės, jei jum kažkas nepatinka, keiskit tai, o ne kraukit kitiems ant pečių. Kiti už jus neatsakingi.

filosofija (??)

Mano neseniai atrasta gyvenimo filosofija (nes tikrai, tik neseniai supratau, kad ją išvis turiu) sako, kad nereikia gardžiuotis tuo, kas yra liūdna/tamsu/skaudu, nes tai gyvenimo nepagerins. Aš asmeniškai džiaugiuosi gražia muzikėle (kai ją randu), naujais pažįstamais (kai tokių atsiranda), laiškais pašto dėžutėj, tuo, kad šiaip manęs nelabai mėgstanti katė ateina ir ima murkdama glaustytis apie kėdę prašydama paimti ant kelių ir paglostyti, ką su malonumu ir padarau, džiaugiuosi tuo, kad baisiai daug sniego ir galima smagiai jį paspardyt rizikuojant pasigaut kokį peršalimą (kas man jau negresia, nes jau peršalau. Beje, būtent sniego spardymo dėka), džiaugiuosi tuo, kad rytoj dar nereikia niekur eit ir tuo, kad kada nors gausiu uždirbtus pinigus. Ir dar ledais džiaugiuosi. Ir šiaip baisiai daug visko yra. Bišk pasibiesinau dėl drabužių dydžių šiandien (honestly, dažniausiai mano rūbų dydis - M. O šiandien nusipirkau XL dydžio marškinius. Aišku, jie kiek laisvoki (dėl mano, anot drabužių siuvėjų (ar ko ten), neįtikėtinai plačios nugaros) - šiaip būčiau įlindus ir į L. Beeeet to dydžio nebuvo. whatever. man reikėjo to, ką nusipirkau), bet netrukus knygynas vėl viską pataisė ir pakeliui namo buvo taip miela tylėt, kad pasidarė net nejauku nesikalbėt su sese, kuri ėjo šalia :P bet šiaip nelabai mėgstu knygynų - bibliotekos yra wayyy more fun, dude.

Žodžiu, c'mon, people, it is really oh, so simple to enjoy what you have and try not to think of what you DO NOT have. Rimtai. Depresūchų toliau dūsaujant nuvaryt neįmanoma, taip kad get to work ;)

müzigi çok seviyorum

valiovalio, beveik visa diena nieko neveikimo atnešė savo vaisius: sužinojau apie naują Şebnem Ferah albumą. Eisiu pagooglint Pinhani ir kokių Çilekeş. Ką ten dar kadaise klausiau?..

ūhuhū

garbės žodis, tos žmonių depresijos jau atrodo juokingai.

it's simple

mm. šiandien vaikštinėjimo po miestą tikrai pakako. Mažų mažiausiai dėl to, kaip tai paveikė mano finansus, o aš kažkaip atpratau nuo to, kad piniginėj nėr nė vieno popierėlio, kurį galima būtų iškeisti į ką nors mažiau ar daugiau vertinga. Chyyy. Va. Bet šiaip buvo visai smagu, radau gatvelę, kur norėčiau pablūdinėt, vėl pamačiau savo svajonių namą ir buvau beveik liudininkė sniego mūšio. hm. Bet iš pradžių apie namą.

Perėjus baltąjį tiltą, perėjus kelią (link Gedimino prospekto einant), paėjus tieeeeesiai tieeeesiai, vėlgi link Gedimino prospekto, po dešine stovi sujungti gan seniai statyti namai. Jų nepastebėt yra tiesiog neįmanoma, nes jų išorė - atrodo - netvarkyta, dėl to gal kam nors jie atrodo kiek aptriušę/tvarkytini/t.t., man asmeniškai (ok, ir K.) jie atrodo tiesiog doublepluskrūti. Ypač tas vidurinis, raudonų plytų. Prieš porą metų jis buvo parduodamas, dabar kažkoks šaunuolis jį nusipirko, ir man tikrai didžiai liūdna dėl to. Ne dėl to, kad būčiau pradėjus jam taupyt ir ne dėl to, kad man apskritai kada nors šviestų jį įsigyt (nes nei viena, kei kita tikrai nešviečia)- tiesiog dėl to, kad dingo vien teorinė galimybė jį įsigyti. Eeeeh. Va dėl to - jei būčiau gražesnė, fainesnė ir visaip kitaip -esnė,- galbūt susirasčiau kokį turtingą diedą, kuris man nupirktų tokį namą, arba, kaip jau sakiau K., pasisamdytų architektą, kuris pastatytų identišką namų blokelį. Bet visdar tikiuosi, kad manija būtent tam namui pradings taip pat, kaip pradingo visą vaikystę tęsęsis susižavėjimas Kirkorovu, ir kaip pradingo krūva kitų manijų ar susižavėjimų. Yes, man, it's all as simple as that.

Mūšis. Gal policija dar nebuvo spėjus atvažiuot, o gal organizatoriai šįkart gavo leidimą - nežinau. Aišku, būtų fainiau, jeigu tas mūšis tikrai būtų įvykęs. Va. Tai ėjom mes su K. per baltąjį tiltą ir pamatėm krūvą dieduliukų, išsirikiavusių patiltėj, su tom geltonai raudonom plastmasinėm juostom, vis dar laukiančių daugiau dalyvių ir agituojančių ant tilto stovinčius žmones eit kariaut. Deja deja, aš buvau absoliučiai netinkamai apsirengus tokiam dalykui + jau buvau apsipirkus, reiškia mūšio metu būtų nukentėjęs kaip minimum mano pirkinys. Be to, sniego mažoka normaliam mūšiui. Nežinau, kaip šiandieninio mūšio dalyviams pavyko prisigamint amunicijos. O dar neverta buvo mėgint kariaut, nes dieduliukai pasižymi bjauria savybe ir pomėgiu lipdyti akmens kietumo gniūžtes, kas daro žaidimą ganėtinai pavojingą visuomenės sveikatai.

shopping

šiaip LINDEX yra labai krūta parduotuvė, bet kelnės ten absoliučiai figovos. Absoliučiai. Nežinau iš kur paimt normalias kelnes. Noooo idea.

Problema nr. 2: miežys ant akies. Thanx to bjaurių bjauriausia liaudies medicina, nelabai skauda ir, regis, rodo norą mažėt.

Problema nr. 3: pamiršau, ką ruošiausi įvardinti kaip problemą nr. 3.

?????????

Kadangi google translate visgi yra šūdas tik tuo atveju, kai tekstas verčiamas į kalbas su sudėtinga morfologija, tenka rašyt bet ką, tik ne tai, kas rūpi (nors ir ala užkoduotai), arba išvis nieko. O rašyt norisi. hm.

ნუ თოთალი ნესამონე. ჟმონეს, თრამდიკით აისთრას არბა ნუო თილთო თეკს შოკთ მან.

čia turėtų būti krūva keiksmažodžių

Kad ir kaip norėčiau užpildyt savo gilią istorinių žinių spragą, šiemet to padaryti akivaizdžiai nepavyks. Per pusmetį atgamint beveik visą istorijos kursą, sorry atleiskit, tikrai ne mano jėgoms + neturiu tam laiko (krūva vadovėlių, iš kurių kažką reik skaityt, kad galėčiau suprast, kas prie ko. Džyzus. Tai va. Po dabar pasirinkau "Kultūros kanonizaciją", kur paskaitų beveik nebus, užtat reiks vietoj egzo parašyt rašto darbą. Irgi ne kaži kas, bet vis geriau nei zubrinimas naktimis. Velniop tą Dubniką.

AtA

Kai šiaip išgirsti apie artimam žmogui artimo žmogaus mirtį, pagalvoji: gaila žmogaus.
Kai išgirsti, KAIP mirė artimam žmogui artimas žmogus, pasijunti baisiai negerai, nes prieš tai tegalvojai, kad gaila žmogaus. O dabar jau ne tik gaila. Kas dar paaiškint nemoku.

Žmonės, kodėl jūs tokie SŪKOS?

o-ou

nu - ką aš sakiau? Namo grįžti yra baisu. Šiandien grįžau ir pamačiau šildytuvą, atsuktą į poroloną, ištrauktą iš sesės lovos taip, kad šiluma eitų į poroloną. Šuo apmyžo sesės lovą. Viskas būtų gal ir nieeeeko, nes, matomai, visas namiškių pyktis dėl šito įvykio jau išgaravęs, BET aš miegu visai šalia sesės. Taip šalia, kad kartais persiritu į jos lovą.

soc 2

Visai smagu šiandien buvo. Gal ir gerai, kad pertraukiečiai taip pasišiukšlino ir tai, kas turėjo būti pertraukos gimtadieniu, virto pertraukos absolventų meet'u. :)

Visada bijau grįžti namo. Turiu omeny, savaitgaliais. Nes tada visi būna susirinkę ir pastoviai randa kur nors bėdų. Pvz., pastaruoju metu nelaimingas tėtis. Dėl to visi namie turi vaikščiot ant pirštų galų, nes tas jo tylėjimas niekada nieko gero nežada. Jei čia jis tyli, nes siunta ant manęs - kas pasitaikydavo dažnokai,- tada galiu vėliausiai po savaitės tikėtis kelių ilgų ir nuobodžių, a'la doubleplusmeniškų moralų, savo meniškumu privalančių mane atvesti į tiesos kelią, iš eilės. Jap. Tėtis nesugeba:
a) pasakyti visko iš karto;
b) susilaikyti nuo pakartotinio reikalų persvarstymo ir jau pasakytos kalbos patobulinimo.

Toliau. ŽG mane užkniso savo nieko nedarymu [chi]. Žadėjo atsiųst visokių word'o dokumentų, dar kažką žadėjo (susisiekt dėl paskaitų), bet... nu nesuprantu. Visiškas nesąmones krečia žmonės.

Dar toliau. Šiandien pasijutau populiari. Man net dukart skambino. Pirmąkart skambino baba ir pamėtė užuominų a'la ateikit į svečius, aš jus pamaitinsiu cepelinais. Paskui skambino kažkoks neaiškus diedas, kuris vakar naktį apie vidurnaktį metė majaką. Buvau pavadinta Nijole ir sužinojau, kad daviau savo numerį kažkokiam muzikantui (čia tas muzikantas ir skambino). O, brač, pasirodo, pasaulis ne tik mažas, bet ir paslaptingesnis nei iki šiol atrodė.

Iiiiiir dar toliau. Šiandien šnekėdama su G. ir R. pasakiau, kad nemėgstu, kai kompanijoj yra porelės. Ir tikrai nemėgstu. Tie žmonės.. nežinau, atrodo, savo buvimu jie visus (arba tik mane) suriša ar kaip čia pasakyt. Atrodo, kad aš įmurkdyta į kažką labai tirštą ir net rankos pakelt nebegaliu. Ne, nepatinka man, kai kompanijoj yra porelių. Tie žmogeliai vaikšto kaip apsvaigę, laikydamiesi už rankučių ir stengdamiesi visą laiką liest viens kitą, o kai jau pasižiūri viens į kitą, atrodo, kad išvis pranyksta. Taiiiip, žinau, tokia ta meilė. Tik nelabai malonu kartais būna, kai jausmai, kad ir kokie būtų, nekontroliuojami. Čia aš apie visas poreles, su kuriomis teko kažkur būt. Honestly, kuo daugiau tokių ne nuo alkoholio priplausomų duetų pamatau, tuo mažiau jiems pavydžiu. O jeigu jau visai honestly, absoliučiai nepavydžiu.

išvakarės

Taigis taigis.

Mano nauja privatininkė - visai miela, šnekėtis įdomu, tiesa, su sąlyga, kad smegeninė šviežia. Hm.

Dabar apėmė toks bjaurus jausmas, brač - tingiu stotis nuo suolo (virtuvėj) ir eit praustis. Dėl to dabar rašau va čia. Ir šiaip atrodo, kad kai jau susiruošiu miegot, visi miegai išlakstys, nes ryt reik į Venclovus, bus renginys su krūva nepažįstamų (arba pažįstamų, bet neperprastų iki galo) žmonių, kas bus labai baisu ir visai įdomu. Hm. Turbūt labiau baisu nei įdomu. Nu va. Ką aš sakiau? Jau nebenoriu miego. :D Ok, ok, bus kaip bus (mantramantra), aš nieko nežinau, bet labai noriu, kad būtų gerai, nes nusibodo, kai taip blogai, kaip šiandien, kai vėl pasijutau labai miserable be jokios konkrečios priežasties. Nia-a, nesiskundžiu, šiaip mygtukus spaudau :P

Niekaip neparašau to motyvacinio dėl ERASMUS. Ujjjj. Sako, nieks jų neskaito, bet nesinori parašyt kažkokią nesąmonę - a vdrug skaitys?.. o_O

džyzus

:O mamma mia. rašau ir suprantu, kad nesąmones rašau, bet kaifuoju nuo to, kad rašau, ir vistiek rašau. darn darn darn. skubiai reik kultūros.

Петербург ФМ - krūtas filmas, garbės žodis. Daugiausia apie tai, kad viskas, ko reikia, yra šalia, tik mes nelabai to pastebim. Jap, jau pagrindinė mintis - klišė, užtat filmas žiūrisi labai jaukiai ir gerai nuteikia. Rekomenduoju. :)

žu žu žu

Prasideda antras semestras. Braaaač. Viena vertus tai visai neblogai - daugiau užimtumo, mažiau durnų minčių. Kita vertus - nemiegosiu iki 10:00, nebegalėsiu pusę dienos krapštytis, pvz, mėgindama rast mielesnį drabužių derinį. Nors visi, kuriuos dabar turiu, jau yra įgrisę iki gyyyvo kaulo, nes yra juodi. Kadangi, thanx to my doubleplussuper medisin, situacija pasikeitė, pasikeitė ir mano požiūris į rūbus, ir dabar norisi kažko spalvoto, tik, ALLAS, nelabai ką beturiu.

Vakar naktį pagalvojau, kad ČIA labai graži daina.

beveik pavasaris

Jo. Reiškia, beveik laikas knistis su ERASMUS. Bėda ta, kad nieko nesuprantu tam popierizme. Matyt kol kas ir suprasti nėr ko. Palauksiu ketvirtadienio ir viską išsiaiškinsiu univere. Kuo toliau, tuo labiau noriu į Bergeną. Dar noriu į Trondheimą pas I. ir į kažkurį Graikijos miestuką pas G., bet, deja deja, teks rinktis, kur noriu LABIAU, nes viskam pinigų prikaupt akivaizdžiai nepavyks (net jei neišlįsiu iš SIH ir "Žinių gausos" (sunkiai sekasi atgamint pastarąjį pavadinimą)). O gaila, nes labaiiiii noriu. Kaip sakė didž.gerb. M., "šūdai verda, kaip noriu". Dabar ir aš supratau, kas tai per jausmas. AAAAAAAA.

O dar aš visada buvau labai neigiamai nusistačius dėl privačių pamokų vedimo mokinių namuose. Nes tada kaip ir neišeina valdyt situacijos, o kaip ir reiktų, nes mokiniai gi toli gražu nevisada teisūs. Tai va. Rytoj keliauju pas tetulytę, kurios net mačius nesu, į namus, pašnekėsim norvegiškai porą valandžiukių ir skirstysimės. Pašnekėt tai aš nieko prieš, bet labai tingiu trenktis kažkur prie PRAMOGŲ ARENOS, o paskui nuo PRAMOGŲ ARENOS vykt iki SIH. Darn. Guodžia nebent tai, kad link SIH važiuosiu jau su dar vienu popieriuku piniginėj. O dar labai bijau, kad gal ta tetulytė norvegiškai šneka geriau nei aš. Ablomas būtų, ane? :DD Kaži, kuri čia dėstytoja mano kontaktą davė.. nes ablomas tada būtų mums abiem :P