2010 m. gruodžio 22 d., trečiadienis

timeout

Nnu, atrodo, visos labiausiai gyvenimą gadinusios bėdos atidedamos pokalėdiniam laikotarpiui, tai giliai įkvėpkim, viską iškvėpkim ir baikim pakuoti dovanas. Šypt.

Ledas visur visur visur VISUR mane jau užkniso, o po to, kai šiandien pamačiau, kaip žžžžiauriai baisiai ant šono plojosi viena ciuocia prie buvusio Masiulio knygyno, supratau, kad ledas yra pats didžiausias blogis ir pati šlykščiausia nelaimė, kokia tik gali ištikti miestą ir dar pagalvojau, kad būtų neblogai jei mašinos pavažinėtų šaligatviais, nes ant kelių ledo beveik nesimato (taip, taip, reikia dėkoti ne tik mašinoms), ergo, jo nėra ir nė nesijaučia. Nes man nebepatinka džiaugtis senamiesčiu stengiantis nepamiršti, kad neatsargiai pasisukus įsistatysiu mėlynę. O šiaip žiema yra gerai, linkiu pavasariui ateiti kuo vėliau ir BE atšalimų.

Labanakc

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą