Aš asmeniškai jaučiuosi baisiai apgauta.
Vakar vilkausi į univerą pasiklausyt info apie firmą, kuriai reikia darbuotojų, gal gaut kokį kontaktą, nusiųst cv, gaut normaliau apmokamą darbą (normaliau palyginus su mokytojavimo atlyginimu). Deja deja, pusvalandį kartu su kitais žiopliais klausiausi apie kažkokią atseit baisiai krūtą firmą, kuri net NEŽINO ar išvis Lietuvoj ką nors kurs.
Dabar ta firma nori vėlgi surinkt daugmaž tuos pačius žioplius tam, kad su jais pabendrautų (mat jiems reikia dar kaži kokios info norint apsispręst, ar kurdintis čia). In your face, taip sakant. Daugiau ant tokių mėšlių nepasimausiu. Bet galbūt taip sakau dėl to, kad man pastaruoju metu visiškai nesiseka ir kai kur rodausi visai ne tokia, kokia esu, ir toli gražu ne tokia, kokia dažniausiai stengiuosi prisistatyti, ir tai baisiai ėda gyvenimą, nes taip, tokios smulkmenos yra svarbios.
Ir išvis šiandien trenkiuosi nežinia kur, kad nežinia ką veikčiau, ir tai man labai nepatinka.
Man išvis nepatinka pati "privataus dėstymo" idėja, kai mokytojas yra kaip koks gyvuliukas - iš kur pinigėliais pakvimpa, ten jis ir bėga. Kieeeeek kartų pati sau prisiekinėjau, kad nebeapsiimsiu dirbt tokio darbo, bet vis atsiranda kadaise mokytų žmonių, kuriuos pasiųst būtų labai negražu, ir heeeere we go again. Gal ir neteisingai mąstau, bet kadangi nauda iš tokio (o ir apskritai visokio) dėstymo yra abipusė, tai ir pamokų vieta ir laikas turėtų tenkinti abi puses. O man nepatinka važinėt pas svetimus žmones į namus. Nebijau aš jų - tiesiog LABAI nemalonu, kai žmonės, kuriems ateini vadovauti, vadovauja tau :DD
Kažkaip kasmet man atrodo, kad viskas viskas, net ir aš pati, pasikeičiau, bet vis nutinka kas nors, kas priverčia suprast, kad ABSOLIUČIAI nieks nepasikeitė, and THAT is very ANNOYING.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą