Šįvakar grūdamės nakvoti į oro uostą. Jau vien dėl tokios nakvynės nesinori važiuoti namo. Ir išvis nesinori niekur važiuoti, vėl kraustytis, vėl pratintis (kad ir prie namų), o po pusmečio vėl krautis mantą ir grįžt čia. Guodžia nebent tai, kad kai vėl važiuosiu po pusmečio, tempsiuos tik vieną lagaminą. Šššššypt.
Kaip ir visada prieš keliones, neina miegoti, kėliausi 6:00 ir pradėjau kuistis kamorkėj. Dar man čia esant kažkas ateis patikrinti, ar viską sutvarkiau, ir kaip kokybiškai aš tai padariau. Su T. juokavom, kad jau kas kas, o mes, kambarinės-vasaros-laiku, kambarius iščiustysim kaip reikiant. Bet aš asmeniškai bėdą matau tame, kad neaišku, kas per žmogus ateis tikrint. Gi absoliučiai viskas yra žžžiauriai reliatyvu. Kur man atrodo idealiai švaru, koks nors pakvaišėlis dar perplovinės keturis kartus. Raminuosi tuo, kad viską viską pervaliau net sąžiningiau nei įprastai ir nušveičiau net tuos kampelius, kur išvis retai kada žvilgteli. Žiūrėsim.
Čiaaaau
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą