Ryt bus daug skaitymo, už kurį vakare bus atlyginta bulviniais blynais. Tai labai smarkiai pakelia nuotaiką.
Po vakar šlykštu ant dūšios, kai pagalvoju apie R. Taip pat šlykštu, kaip ir tada, kai H. klijavosi.
WHAT did I ever do to deserve this??
Nors, jei remtis išprotėjusiais 19a. (ir gal ne tik to meto) religiniais fanatikais, esu išbandoma ir taip gaunu žinią, kad esu mylima.
Tie idiotiški natūralistiniai skaitalai apie visaip kaip nevykusius gyvenimus baigia išvest iš proto. Taigi duodu patarimą: neskaityk geriau Arne Garborg kūrybos.
Labanakc
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą