Pagaliau suradau, kur slepiasi paskutinio kurso siaubai baubai.
VU? UIO? O gal metus padirbėt viešbuty, užsidirbt pinigų ir...? Jau buvau apsisprendusi pasižiūrėt, kas kaip mane priims studijuot, kai pamačiau savo numylėjtąją turkų kalbą Oslo universitete. Ir søknadsfrist - kovo 1. Tvirtai apsisprendžiau stot į Oslą. Bet. Gavau skandinavistikos magistro programas VU ir jas peržvelgus supratau, kad vaizdelis toli gražu nėra toks blogas, kaip jį nušvietė J. (ko norėt - ir J., ir T. be galo mėgsta hyperbolizuot) - U. paskaitos ten tėra pasirenkamieji dalykai (o tų pasirenkamųjų pririnkta TIKRAI daug), o ir E. psakaitų nėr taip daug ir - vėlgi - jos nėra privalomos. Tada baisiai sutrikau ir supanikavau taip, akd net akies vokas ėmė dirgčiot. Tada prisiminiau, kad mokslas VU NĖRA nemokamas (nes aš ŽINAU, kad nebūsiu viena iš tų dviejų - trijų šaunuolių, pataikysiančių į vf vietas), pasižiūrėjau studijų kainą ir prisiminiau, kodėl aš iš viso ėmiau mąstyti apie magistrantūrą užsieny.
Kol kas mano išvada tokia: Oslo, here I come and fuck you, VU :/
Gaila, aišku, ir baisiai baisu matu užsienin dar ilgesniam laiko tarpui. Šniurkšt.
Labanakc
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą