Taip, žinoma, nepablevyzgojus nepraeina nė diena. :P
Dabar leisiu sau papasakot apie žmones, kuriuos be didesnių sąžinės priekaištų galima pavadint energijos, geros nuotaikos ir.. ką čia, tiesiog gyvenimo džiaugsmo vampyrais. Tokie asmenys minta kitų liūdesiu, nusivylimu ir kitomis neigiamomis emocijomis. kitų neigiamos emogijos suteikia vampyrams begalinį džiaugsmą ir akstiną toliau ieškotis potencialių aukų, nes, unlike matterialieji ištekliai, žmonių nelaimės neišsemiamos ir vampyrai, puotaudami vis labiau tunka. Tiesa, vis didėjantis antsvoris bėdų nesukelia - besigailėdami savęs jie pritraukia potencialias aukas ar gerbėjus. Emm. čia dar turėtų būti ilga litanija apie tai, kokie bjaurybės būna tie vampyrai, bet aš labai tingiu mėgint toliau vyniot šitą reikalą juolab, kad apie tai jau šnekėta prišnekėta :} Bet tikrai galva neišneša, kaip įmanoma šitaip totaliai nejaust ribų.
o dabar turėtų būti nors biškis pozityvo. Tik - allas - nėr jo, nes ryt šviečia stebėjimas (stebės, kaip vedu paskaitą) ir sausainių kepimas, o sausainių kepimą seka totalus neišsimiegojimas, namų darbų nepadarymas, o penktadienį - susitikimas su kadaise buvusiu tiesiog idealiu, o dabar patapusiu šlykščiausiu, arogantiškiausiu ir labiausiai norvegų filologų nekenčiančiu dėstytoju. Jam matyt koks nors itin sunkus morčius, ar ką. Kažkaip pradėjo siust šį pavasarį. C'mon, bent truputį valdytis visiems neprošal. Betgi neeee, visi, VISI leidžia sau mėgautis tuo, kad trečiakursiai yra visiškai neautoritetingi ir visais klausimais nekompetentingi. Geez, kokios nesąmonės.
Labanakc
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą