čia šiaip, to asilo dainelę prisiminiau :P
Šiandien pajutau, kad mano darbas yra bjauriai sunkus - plepi dvi valandas, liežuvis perdžiūva, norisi patylėt ilgiau, bet pastoviai reik kaip minimum sakyt "mhm, mhm"; mokiniai, kurių nuotaika nė iš šio nė iš to subjūra, patampa energijos vampyrais ir nebesinori išvis nieko daryt. Nu keista baisiausiai - diedui, brač, kaip minimum 30 metų, o elgiasi kaip koks septyniolikinis. Džyz.
Užtat išsipildė mano svajonė ir anketoj buvo parašyta, kad labiausiai kursuose patinka mokytoja, ergo, aš. :))))
O dar šiandien pagalvojau, kad nusibodo kasdien tampytis pundą knygų. Nusipirkau didesnę rankinę, kad tilptų viskas viskas, bet jau pastebiu, kad nebetelpa viskas viskas, ko reikia. Tai belieka laukt to laiko, kai nebereikės tampytis vadovėlių.
O dar šiandien pagalvojau, kad gal reiktų vėl pradėt mankštintis. Tik visai nevilioja keltis pusvalandžiu anksčiau tam, kad paprakaituočiau ir - kaip visada - išsinarinčiau koją ir paskui savaitę vaikščiočiau depresuodama dėl žžžžiauriai skaudančios kojos.
O dar jau imu apsiprast su mintim, kad vertėja, juo labiau gera, netapsiu. Jo majo, iš pirmo žvilgsnio paprasto teksto vertime įmanoma pridaryt tieeeeek visokių klaidų, kad ausys linksta. Ar bent turėtų linkt vertėjui, kurio vertimo nė blogu pavadint negalima, nes jis yra tiesiog pasibaisėtinas. Aš nenoriu daryt pasibaisėtinų vertimų, o gerų tikrai niekada gyvenime neišspausiu. EEch.
tiek. Labanakc
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą