Mano gyvenime tikro siaubo būta mažai. Ir rankos iš BAIMĖS nelabai dažnai dreba. Tiesiog nebaisus tas mano gyvenimas. Bet šiąnakt apturėjau ekstrymo.
Atsibudau nuo žiauriai garsaus pypsėjimo kambary. Susivokiau, kad čia priešgaisrinė sistema skelbia "palundrą". Apsižvalgiau, apsiuosčiau savo kamurkėj - nėr dūmų, reiškia, AŠ nedegu. Kol nuo staliuko bjaurų bjauriausiai drebančiom rankom graibiau akinius, galvojau, kad išprotėsiu nuo to cypimo. Kambary pypsėjimas, o koridoriuj čirškė metalinis aliarmas. Siaubeli. Aš ir šiaip visada imu panikuot, kai koks nors garsas man yra PER garsus, o kai tas garsas dar ir trunka ilgiausiai...
Taigi štai, visi bendrabutininkai susirinko nulinio aukšto hole, sulaukė gaisrininkų ir dar kaži kokio geradario, kuris skaniai nusižiovavo išjungęs aliarmą, ir vėl grįžo į kambarius. Ir aš grįžau. Ir pas mane grįžo tamsos baimė, ir dėl to dar gerą valandą bijojau patogiai įsitaisyti lovoj. O kai jau aprimau, vėl įsijungė aliarmas. Šįkart, tiesa, neilgam, bet miegus vėl išvaikė.
Hrr hrr
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą