siaubai baubai

Mano gyvenime tikro siaubo būta mažai. Ir rankos iš BAIMĖS nelabai dažnai dreba. Tiesiog nebaisus tas mano gyvenimas. Bet šiąnakt apturėjau ekstrymo.

Atsibudau nuo žiauriai garsaus pypsėjimo kambary. Susivokiau, kad čia priešgaisrinė sistema skelbia "palundrą". Apsižvalgiau, apsiuosčiau savo kamurkėj - nėr dūmų, reiškia, AŠ nedegu. Kol nuo staliuko bjaurų bjauriausiai drebančiom rankom graibiau akinius, galvojau, kad išprotėsiu nuo to cypimo. Kambary pypsėjimas, o koridoriuj čirškė metalinis aliarmas. Siaubeli. Aš ir šiaip visada imu panikuot, kai koks nors garsas man yra PER garsus, o kai tas garsas dar ir trunka ilgiausiai...

Taigi štai, visi bendrabutininkai susirinko nulinio aukšto hole, sulaukė gaisrininkų ir dar kaži kokio geradario, kuris skaniai nusižiovavo išjungęs aliarmą, ir vėl grįžo į kambarius. Ir aš grįžau. Ir pas mane grįžo tamsos baimė, ir dėl to dar gerą valandą bijojau patogiai įsitaisyti lovoj. O kai jau aprimau, vėl įsijungė aliarmas. Šįkart, tiesa, neilgam, bet miegus vėl išvaikė.

Hrr hrr

informatika

Man niekada nepatiko informatika, nepatiko mokytis excell ir apskritai kompiuterių mokslas - pats niūriausias dalykas, kokį tegalima išrasti. Nevertheless, kai tenka sudėliot visokias nuorodas naudojantis tais [url] kodukais, pertikrinu viską šimtą kartų, kad tik neįsiveltų klaida ir kad jos nereikėtų ieškoti.

Vakar sudėliojau tuos nelemtus kodukus, viską surašiau ir šiandien beliko pažiūrėt, kaip atrodo tekstas. Ir ką gi aš pamačiau? Kaži koks asmuo pridėliojo nereikalingų ženklų ir vietom visas mano darbas susišiko. Aš suprantu, kad vienur REIKĖJO pataisyt kabutes, bet c'mon, bent prie nuorodų nelįskit.

hrrr

emigracija

Maždaug dabar jau galiu pradėti pratintis prie minties, kad ČIA gyvensiu iki gruodžio.



Didžiausia bėda iki šiol - interneto nebuvimas - pašalinta, dabar jau galiu jaustis rami jei staiga prireiktų kaip nors su kuo nors susisiekti. VALIO.

BET - nesuprantu, kodėl,- bet visi, kas yra iš Baltijos šalių, Rusijos, Baltarusijos, Afrikos ar Azijos, turi praeiti TB patikrinimą, t.y., nuvykti į ligoninę persišviesti plaučius rentgenu ir įrodyti, kad neserga tuberkulioze. Taigi, per savo gimtadienį, anksti ryte, sėdėsiu kur nors laukiamajam ligoninėj ir galvosiu, ar tikrai reikės labai išsirengti. Seniai besidariau rentgeną. Gaila, kad šitokia "patirtis" nėra itin maloni ir tokia, kurios norisi laukti.

Fadder'ių savaitė ryt jau bus įpusėjusi, kas reiškia, kad daugmaž priverstinis trainiojimasis su norvegais, tik ir temąstančiais, kaip, kur ir kada gauti alaus, baigsis, ko didžiai laukiu. Jeg er sikkert paa en feil klode her. Nors gal, kaip ir visada, nelabai žinau, ko noriu.

Labanakc

vasara rudenėja

Tikrai, rudenėja. Jei jau visai visai tiesiai šviesiai, čia tos vasaros kaip ir nebuvo - rudenėlis rudenėlis. Bet ir tokia vasara man jau baigiasi, kuo esu visai patenkinta, nes jau pirmadienį maunu į Bergeną, liko dvi darbo dienos, du laisvadieniai ir dar bent vienas pasisėdėjimas, apsiėdimas kartu su krūva žžžžiauriai mielų žmonių, kuriuos čia sutikom. O tada - 6 valandos autobuse, dar pora valandų tampymosi su lagaminais po miestą ir jau bus galima pratintis prie naujų vietų. Brač.

Žinojimas, kad liko tiek nedaug, visai nepadeda dirbt, užtat kaipmat pakelia nuotaiką išgirdus žadintuvą ir bandant prakrasipštyti akis. Bet kai pamatau "Tasksheet'ą", visas džiugesys išgariuoja iki pat "etterarbeid'o". Beeeet juk svarbiausia, kad gėris vis tie grįžta.

Labanakc

psichai. nevaldoma.

Daaaaug esu rašius apie psichavimus ir dar parašysiu.

T. užkniso. Kasryt suraukta fizionomija, visi kalti dėl T. blogos nuotaikos. C'mon, people, jau pats metas susitaikyt su tuo, kad norvegai yra patys labiausiai neišauklėti viešbučių gyventojai, apšikantys kambarius nuo grindų iki lubų, išsikraustantys iš kambario nebent jau atvažiavus kitiems žmonėms, užsisakiusiems kambarį, kuris jau turėtų būt tuščias, ir dar nepaliekantys arbatpinigių. Niekada, beje. Betgi neeeee, kiekvienas sekmadienis jai - vis nauja nemaloni nuostaba, dėl kurios reik visus žudyt žvilgsniu.

Dabar suprantu, kaip kartais jaučiasi mano namiškiai. Man gėda.